Lentvario dvaras

Lentvario dvaras yra neogotikinio stiliaus rūmai, stovintys šiauriniame Lentvario ežero krante, Lentvario mieste, 18 kilometrų nuo Vilniaus. Dvaro pastatų ir teritorijos kompleksą sudaro XIX a. 2-osios pusės neogotikiniai rūmai (statyti 1861–1869 m., architektas G. fon Šachtas), XIX a. pabaigoje statytas tarnų namas, XIX a. pradžioje – tvartas, arklidės, o XIX a. pab. prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė (1840–1911) projektuotas parkas. Šiandien, dvaro teritorijai priklauso ir garsusis Lentvario kilimų fabrikas.
Dvaras minimas nuo 1596 metų. Nuo XVII a. pr. iki XIX a. vid. dvarą valdė įvairios kilmingos ir turtingos šeimos: Sapiegos, Hrinevičiai, Lappai ir kiti. Nuo XIX a. vidurio iki 1939 m. dvaras priklausė Tiškevičiams. Tuo metu vienas turtingiausių Lietuvos žemvaldžių, grafas Juozapas Tiškevičius, įsigijęs dvarą, įsirengė rezidenciją su parku, apsodintu vietiniais ir užsienietiškais medžiais (prie to prisidėjo jau minėtas prancūzų kraštovaizdžio architektas E. F. Andrė) ir naujais pastatais. J. Tiškevičius taip pat nemažai investavo į pramonę ir prekybą, Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką. Jo sūnus, Vladislovas Tiškevičius, teisininkas, gydytojas odontologas ir visuomenės veikėjas, paveldėjo dvarą po tėvo mirties. 1891 m. Vladislovas Tiškevičius, kaip ir jo tėvas investavo pinigus į dvarą, jo aplinką ir patį Lentvario miestą. Dvaro parkas buvo išplėstas, įrengti teniso kortai, rekonstruoti dvaro pastatai (rekonstrukcijos autorius – lenkų architektas Tadeušas Marija Rostvorovskis (1860–1928), taip pat projektavęs nemažai pastatų Vilniuje). XX a. pr. V. Tiškevičius Lentvaryje įkūrė vaikų vasaros darželį, skirtą Vilniaus miestiečių vaikams. Jis taip pat kurį laiką gyveno Milane, kur sukaupė kultūros, meno ir mokslo vertybių kolekciją, kurią vėliau pervežė į Lentvarį. Tais pačiais 1907 m. V. Tiškevičius Vilniuje įsteigė Mokslo ir meno muziejaus draugiją.
Lentvario dvaras nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą ir po karo vykusias nepriklausomybės kovas, įvairių armijų žygių metu buvo sunaikintas dvaro ūkis. Tarpukariu dvaras priklausė lenkų okupuotam Vilniaus kraštui. Paskutinysis dvaro savininkas buvo Vladislovo Tiškevičiaus sūnus Steponas Eugenijus Marija Tiškevičius (1894–1976), kuris dvarą valdė ir jame gyveno 1936–1939 metais. Antrojo pasaulinio karo metu dvaro patalpose veikė karinės vadovybės, po karo – kolūkis. Nuo 1957 m. dvaro pastatų komplekso patalpose (grafų rūmuose) veikia „Lentvario kilimų“ įmonės administracija. XXI a. pr. dvaro savininkai kelis kartus keitėsi: 2007 m. dvarą įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius, tačiau netrukus po įsigijimo verslininkas bankrutavo ir dvaras buvo įkeistas, o 2012 m. – areštuotas. 2016 m. dvarą įsigijo visuomenėje prieštaringai vertinamas verslininkas Ugnius Kiguolis, kuris tebėra dvaro savininkas ir šiandien.