Trakų istorijos muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
Seniausias verpimo būdas – linų pluošto sukimas pirštais - būtent taip verpė daugelis pasaulio tautų. Kitas archajinis verpimo būdas, paplitęs tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje – verpimas verpstuku. Verpiant verpstuku, buvo naudojamos medinės versptės kuodeliui pritvirtinti, susidedančios iš dviejų dalių: viršutinės (vidutiniškai 40-45 cm ilgio) dalies – “galvos” su kotu ( apie 40- 50 cm) bei apatinės – ant kurios atsisėsdavo verpėja, vadinamosios “kojos” (vidutiniškai apie 50 - 60 cm ilgio). Lietuvoje buvo paplitusios trijų rūšių lopetinės verpstės – su plačia keturkampe viršutine dalimi, karklo lapo formos į viršų smailėjanti ir į viršų siaurėjanti su lygiai nupjauta viršūne verpstė. Verpstės pasižymėdavo archaika, apibendrintomis formomis. Išorinė, matoma verpstės dalis gausiai puošta kontūriniais bei giluminiais išpjaustinėjimais. Puošyboje vyraudavo geometriniai raštai, kaip antai apskritimai, užpildyti dvikryptėmis, įkypomis įraižomis, kurių viduryje – labai įvairios segmentinės žvaigždės. Šie senoviškieji dangaus šviesulių simboliai verpstėse dažnai komponuoti po kelis, derinti su rombų grupėmis – žyminčiomis suartą dirvą. Verpstės puošyboje taip pat būdavo dažnas giedančio paukštelio motyvas.
Verpstukai, ant kūrių buvo vyniojami suverpsti siūlai skirti dvejopi: mediniai, apvalaus skersmens su koteliu, su gale užmautu smagračiu bei tekinti iš vientiso medžio gabalo, be užmaunamo smagračio ( su “užbarzde” jo vietoje).
Kinijoje Vakarų Hanų dinastijos laikais (206 m. prieš mūsų erą – 25 m.) “nežinomas išradėjas verpstę uždėjo ant ašies su varomuoju ratu, kuris buvo sukamas ranka - taip atsirado verpimo ratelis. Į Europą verpimo rateliai atkeliavo tik XIII a., čia jie taip pat buvo sukami ranka. Kiek vėliau - praėjus 250 metų - iš Anglijoje spradėjo plisti verpimo rateliai su kojos pamina.
Pats verpimo ratelis susideda iš ritės siūlams, ratelio, rato, krėslo, paminos, trijų kojų. Pamina minama koja ir taip sukamas ratas. Pluošto kuodelis tvirtinamas prie prieverpstės . Sukdama ratelį koja, verpėja kaire ranka peša iš kuodelio verpalą, o dešine ranka, prilaikydama jį, lygina siūlą, nutaiko siūlo storumą ir leidžia jį į ritę.
Senojoje Lietuvoje verpimo rateliais dažniausiai verpė moterys (ypač žiemą - laisvu nuo žemės ūkio darbų laiku). Buvo verpiama šeimai, dvarui. Iki XIX a. pabaigos daug kur, kai kur ir XX a. pirmoje pusėje, kaimuose moterys rinkdavosi kurios nors namuose drauge verpti – vakaroti. Jos lenktyniaudavo, pasakodavo nutikimus, dainuodavo ir kt. XIX a. plintant fabrikinei tekstilei ir fabrikinės gamybos verpalams, senojoje Lietuvoje namų verpimo tradicija ėmė nykti. XIX a. pabaigoje–XX a. I pusėje daugiausia buvo verpiama užsakymams: tekstilę audžiančios audėjos arba vyresnio amžiaus moterys verpdavo vilnas pirštinėms, kojinėms bei kitiems dirbiniams.
Prieverpstė medinė, sulaužyta, iš dviejų apskritimų, kuriuos puošia ažūriniai pjaustyti ornamentai. Abi apskritimų dalys sujungtos siaurom, dantytom juostelėm. Viršutinė dalis pjaustyta siaurais lapeliais ir širdelėmis. Pakraščiai puošti trikampėlių ornamentu. Prieverpstės pakraščiai karpyti.
Prieverpstė medinė, iš dviejų apskritimų, kurie puošti paviršiuje pjaustytais lapais vienoje pusėje ir lapuočiu medžiu kitoje. Pakraščiuose abu apskritimus jungia javų varpų formos dantytos juostelės.
Prieverpstė medinė, dviejų dalių, sudaryta iš apskritimų, kurie puošti pjaustytu kiauraraščiu, vaizduojančiu stilizuotus gėlių žiedus. Apskritimai sujungti pjaustytu ornamentu. Virš žemutinio apskritimo pakraščio du profiliuoti raižyti ornamentai. Pakraščiai vienoje pusėje puošti pjaustytais zigzagais. Apatinis puoštas pjaustytais rombais. Kitoje pusėje viršutinis apskritimas puoštas rombelais, o apatinio apskritimo pakraštys mažais stačiakampiais.
Verpstė, medinė, susideda iškelių dalių - prieverpstės ir koto. Figūrinė, iš trijų, į viršų mažėjančių ovalo formos dalių. Viršuje su smailia užbaiga. Vertikaliai išsidėsčiusios 5 angelės. Apačioje - medinis strypelis prieverpstei įkišti į kotą. Kotas medinis, tekintas, figūrinis, su iškiliais ranteliais.
Prieverpstė. Medinė, iš vienos dalies. Sudaryta iš dviejų susijungusių apskritimų. Viršutiniame apskritime dekoruota data "1898". Apatiniame - gėlės ornamentas. Kitoje pusėje - centre apskritimų - drožinėti žvaigždžių ornamentai. Pakraščiais dekoruota drožinėtu dantytu rėmeliu. Apačioje - smaigas prieversptei įstatyti.
Prieverpstė. Medinė, iš vienos dalies. Dekoruota drožinėtais ornamentais. Viršutinėje dalyje tekstas - "ONAI NA KAZE ATMINČEI". Apačioje data - "1921". Tarp datos ir teksto - drožinėtas augalinis ornamentas. Kitoje pusėje, per visą prieverpstė centruotai - dekoruota stilizuota tulpe vazoje. Abiejų pusių pakraščiuose - drožinėti ranteliai. Prieversptės viršuje - stilizuotas nedidelis rombo ornamentas. apačioje - smaigas įstatymui.
Verpstė, medinė, susideda iškelių dalių - prieverpstės ir koto. Lapo formos, briaunose turi 8 įkirtas. Apačioje - medinis strypas prieverpstei į kotą įkišti. Prieverpstės viršuje - rombo formos figūrėlė. Kotas figūrinis, gausiai ornamentuotas trikampių formos ornamentais.
Šaudyklė, uždara, šeivukinė, medinė, laivelio formos, viduryje išlenkta į vieną pusę. Viduryje - plačiausia ir siaurėja į kraštus. Galuose smailėja - pailgo ovalo formos. Vienos kraštinės iškilusios, kitos - įdubusios. Galuose skylutės mediniam strypui. Viršus ir šonai išpjaustyti linijomis, viršuje taip pat ornamentuota.
Verpstė, medinė, ornamentuota, iš vientisos lentos. Kotas stačiakampis, į apačią platėjantis. Briaunos nupjautos - sudaro atskiras plokštumas. Gale koto yra stačiakampis susiaurėjimas ir skylutė. Kotas ornamentuotas. Priekinė ir užpakalinė koto plokštumos ornamentuotos dantytu ornamentu. Šoninės plokštumos ornamentuotos rombais. Jie vieni prie kito suglausti kampais, suskirstyti besikertančiomis lygiagrečiomis kraštinėmis. Koto viršutiniame ir apatiniame galuose ant visų plokštumų - stačiakampiai, suskirstyti susikertančiomis lygiagrečiomis linijomis į daug stačiakampių. Viršutinės dalies apačia apvalėjanti, į viršų - siaurėja. Viršus nupjautas statmenai. Apačioje - sudėtingas raižytas ornamentas. Centre - apskritimas, jame - taisyklingas šešiakampis. Likusi apskritimo dalis išraižyta tarplaukiais. Viršuje - analogiškas apskritimas, mažesnis, aplink kurį eina dantytas ornamentas. Plokštumoje tarp apskritimų išpjauti du augaliniai ornamentai (augalai vazone), gyvulys. Kita pusė išpjaustyta be ornamentų. Tai apskritimai su taisyklingu šešiakampiu.
Šaudyklė, su mediniu virbalu. Be dugno, laivelio formos. Į dugną šoninės kraštinės siaurėja. Dugne- stačiakampė skylutė, viršuje - ovalo formos išskaptuota šeivukinė. Išilgai eina medinis strypas - virbalas, viename gale prilaikomas mediniu kaisčiu.
Šaudyklė, medinė, laivelio formos, į galus smailėjanti. Galuose užapvalinta. Viduryje išpjauta iš abiejų pusių stačiakampė, truputį išpūstomis kraštinėmis išpjova. Joje - skylės virbalams.
Verpstukas, apvalus, smailėjantis į apačią, Viršuje užkirtimas, sudarantis smailėjančią galvutę. Yra žievės žymių.
Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“ 
Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas" 
Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda" 
 |
 |
 |
 |
 |
 |