Iš Lietuvos kariuomenės uniformos istorijos (1918–1940 m.)

1918 m. lapkričio 23 d. krašto apsaugos ministro Augustino Voldemaro įsakymu kariuomenei Nr. 1 prasidėjo Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų formavimasis. Jau 1919 m. vasario 21 d. buvo paskelbtas įsakymas Krašto apsaugos ministerijai (KAM) Nr. 35, skelbiantis kariuomenės laikinosios uniformos įvedimą. Buvo pasirinktas britiško frenčiaus modelio munduras – su atverstais rankogaliais, stačia apversta apykakle, keturiomis ant viršaus prisiūtomis kišenėmis, prisiuvamais antpečiais ir spalvotais įsiuvais. Kelnės – pusiau galifė su spalvotu įsiuvu, milinė – su dviem eilėmis sagų bei spalvotais įsiuvais. Kepurių lankeliams ir uniformos įsiuvams naudojamos spalvos, atitinkančios tam tikrą kariuomenės rūšį; taip pat buvo sunormintas laipsnių žymėjimas.
1920 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu kariuomenei buvo įvesta nuolatinė uniforma. Iš esmės tai buvo ta pati 1919 m. uniforma su keliais vėlesniais papildymais. Milinės, munduro ir kelnių modeliai nepakito, jie išlaikė britiškos uniformos tradicijas. Formuojantis naujoms tarnyboms buvo įvestos jų specifinės spalvos, o atskiros tarnybos buvo išskiriamos geltonos spalvos specialybių ženklais. Be to, šiek tiek pasikeitė laipsnių žymėjimas.
Pagerėjus Lietuvos ekonominei padėčiai, 1923 m. kovo 27 d. įsakymu kariuomenei Nr. 53 buvo nustatyta nauja kariuomenės uniforma. Bendras karinės aprangos modelis (milinė, kelnės, munduras) išlaikė sąsajas su britiškos uniformos kanonais. Ant munduro rankogalių atsirado nauja uniforminė detalė – rankogalio antsiuvas, karininkų laipsniai pradėti žymėti antpečiuose, o kareivių – ant munduro rankovių aukščiau alkūnės. Karininkų milinė dvieilė, kareivių – vienaeilė; batai – aukšti juodi arba pusbačiai. Įvesta uniforma turėjo net 43 (!) spalvų derinius. Labiausiai išsiskyrė atskirų kavalerijos (husarų, ulonų ir dragūnų) pulkų apranga.
1923 m. modelio uniforma susilaukė aktyvios kritikos (priekaištų susilaukė jos spalvingumas, atskiri aprangos elementai ir jų pasiuvimo kokybė, etc.), todėl 1927 m. liepos mėn. kariuomenėje buvo įvesta nauja, pakoreguota, uniforma. Ji išlaikė prieš tai buvusį stilių, bet su keliais pakeitimais. Ginklų rūšių ir tarnybų spalvų derinių skaičius sumažėjo iki 14 variantų, kareivių laipsnių ženklai taip pat pradėti žymėti antpečiuose, visos kepurės tapo slepiamosios spalvos (išskyrus husarų ir ulonų galvos apdangalus), pasikeitė karininkų iškilmių nerikiuotės uniforma.
1931 m. sausio 28 d. įvestos uniformos esminiai bruožai buvo tokie: milinė, kelnės ir munduras išlaikė buvusių uniformų tradiciją, tik buvo kokybiškesnio audinio ir pasiuvimo; buvo atsisakyta 1923 m. įvestų rankogalių antsiuvų; kariuomenės tarnyboms nustatyti naujo modelio ženklai. Paminėtini ir 1931 m. lauko uniformoje įvesti galvos formos pošalmiai, kurių tuo metu neturėjo nė viena Europos kariuomenė.
1934 m. kovo 9 d. vėl paskelbta apie naujos uniformos įvedimą, kuri iš esmės buvo papildytas 1931 m. uniformos variantas. 1934 m. atsirado naujo modelio kavalerijos munduras (su aštuoniomis sagomis priekyje ir su skeltuku nugaroje), išskirtos KAM civilių tarnautojų uniformos, nustatytos uniforminių daiktų dėvėjimo taisyklės (kurių anksčiau nebuvo).
1931 ir 1934 m. reformomis įteisintos naujovės susilaukė prieštaringų vertinimų. Atsižvelgus į pastabas ir pasiūlymus, 1940 m. gegužės 15 d. paskelbta apie naujos uniformos įvedimą. Tarp ryškesnių pakeitimų – naujas munduro modelis ir pasikeitęs laipsnių žymėjimas. Mundurui pritaikyta nauja apykaklė; apykaklė, rankogaliai ir antpečiai – be įsiuvų; munduro apatinės kišenės įleistos į vidų; kareivių ir puskarininkių kelnėse neliko spalvoto įsiuvo. Uniformos pakeitimus buvo planuota įvykdyti iki 1942 m. gegužės 15 d., bet tam sutrukdė 1940 m. vasaros įvykiai.
Rinkinio saugotojas
Aleksandras Krivošeinas