Tautinės juostos

Juostų nešiojimo tradicija Lietuvoje yra labai sena, nes pirmuosius juostų pėdsakus aptinkame jau IX – XIII a. palaidojimuose, kur, be miniatiūrinių juostų gamybos įrankių , yra išlikę ir nedidelių pačių juostų fragmentų. Kai kurie autoriai mini, jog kaladėlėmis vytos vytinės juostos Lietuvoje žinomos jau nuo IV a. Juosta – išskirtinė, neatsiejama vyriško ir moteriško lietuvių tautinio kostiumo dalis, ne tik ryšėta, bet taip pat ir plačiai naudota buityje bei papročiuose. Dažniausiai 2–3 m ilgio ir 2–20 cm pločio juostos austos iš naminių lininių, vilnonių ar medvilninių siūlų. Pagal gamybos techniką skiriama austinės, pintinės, vytinės bei megztos tautinės juostos.
Tautinė juosta buvo raištis, skirtas sujuosti ar susijuosti (sermėgai, delmonai, sijonui), surišti (šimtaraščiai rištuvai – prievytai; rišamos juostos – kaklajuostės – vyrų dėvimos ant marškinių apykaklės; o suvystytam kūdikiui surišti skirtos juostos vadintos pavijočiais), parišti (pakelės, pakelaitės – juostelės batų aulams ir kojinėms parišti). Didelę reikšmę juostos turėjo įr vestuvių apeigose, ypač Dzūkijoje. Ypač buvo mėgiamos rinktinės juostos. Šiose juostose dominuoja geometrinis ornamentas, daug archajiškų ženklų – dangaus kūnų simboliai, žvaigždutės, kryželiai, svastikos, įvijos, žemės, augmenijos gyvybinių jėgų ženklai. Pintinėms juostoms būdingi stambūs rombų raštai. Joms pinti naudoti kelių spalvų vilnoniai siūlai. Rinktinių juostų raštai-ornamentai būdavę labai įvairūs: grėbliukai, žvaigždutės, agurkėliai, katpėdėlės, eglutės, ožkanagučiai, akutės, roželės, beržalapiai, žalčiukai, žirgeliai, meškučiai, varlytės, gromatėlės ir kt.
Buityje dažniausiai ryšėtos tautinio kostiumo juostos buvo siauros. Juostų dugnas - baltų linų, rečiau spalvotų. Raštai – vilnonių ir skaistgijų siūlų, spalvos: žalia, raudona, violetinė. Rašto spalvos išdėstomos trimis eilėmis, kraštuose įaudžiant įvairiaspalvius ruoželius, galuose – įvairiaspalvių siūlų kuteliai. Kiekviena spalva turi savo simbolinę prasme, pavyzdžiui: raudona spalva yra apsaugos simbolis, žalia spalva siejama su gamta, viltimi, vienatve, violetinė ir juoda spalvos reiškia liūdesį. Dažniausiai derinamos kontrastingos spalvos. Kraštelyje įaudžiama 1-5 spalvų derinys, paįvairinantis juostos spalvinę gamą ir pabrėžiantis pagrindinę rašto spalvą. Centrinė rašto dalis išryškinama kito kontrastingo tono siūlais. Tai būdinga visoms etnografinėms sritims.
Rankomis austos juostos nuo seno savo grožiu, spalvingumu viliojo akį ir džiugino sielą. Lietuvį nuo gimimo iki mirties lydėdavusi juosta turėjo tiek praktinę, tiek simbolinę paskirtį; ji būdavo ir yra dovanojama įvairiausiomis progomis, išreiškiant padėką, pagarbą, prieraišumą, o naudojama tiek buityje, tiek įvairiose apeigose.