• Karaimų spaudos istorija

      Karaimų spaudos istorija

      Populiarioji istoriografija sako, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis dar 1397–1398 metais į Lietuvą iš Krymo „atsivedė“ apie 380 karaimų šeimų. Pasak A. Firkovičiaus, Vytautas Didysis karaimus apgyvendino šiaurinėje Trakų pusiasalio dalyje, per kurią šiandien eina Karaimų ir Trakų gatvės. Vėliau jų gyvenviečių atsirado Biržuose, Naujamiestyje, Pasvalyje, Panevėžyje ir kitur. Apsigyvenę Lietuvoje, karaimai sudarė atskirą bendruomenę, karaimiškai vadinamą „džymat“. Karaimai daugiausiai dirbo žemę: vertėsi daržininkyste, gyvulininkyste, ypač arklininkyste. Kai kurie vertėsi amatais, prekyba, laikė karčemas. Didesnėse karčemose, kur reikėjo ir daugiau rankų darbo, buvo įsikūrę po kelias šeimas, taip vienas ūkis galėjo išmaitinti nemažą būrį žmonių bei pasiūlyti įvairesnių paslaugų aplinkiniuose kaimuose gyvenantiems žmonėms.
      Literatūrinis Lietuvos karaimų palikimas nėra gausus, didžioji dalis jo kūrėjų niekada nebuvo profesionalūs rašytojai. Dvi šį palikimą sudarančios dalys – religinė (religiniai himnai, apeiginės giesmės, proginės odės, raudos) ir pasaulietinė (eilėraščiai, baladės, dainos, poezija vaikams, pjesės ir kt.) kūryba. Yra žinoma, kad pirmasis leidinys (religinis himnas) karaimų kalba atspausdintas 1528 m. Italijoje (Venecijoje) hebrajų rašmenimis. Pirmasis apie Lietuvos karaimų kalbą mokslinį straipsnį paskelbė švedų kalbininkas Gustavas Peringeris 1691 m. Leipcige, o pirmoji pasaulietinė poezijos knyga – Simono Kobeckio poezija „Irlar“ („Dainos“) pasirodė 1904 m. Kijeve. XX a. Lietuvos karaimai Maskvoje spausdino žurnalus „Karaimskaja žizn“ (1911–1912 m.) ir „Karaimskoe slovo“ („Karaimų žodis“). Pastarojo redaktorius buvo Ovadijus Pileckis, tačiau kiekvieną numerį pasirašinėjo dar ir redaktorius-leidėjas A. Špakovskis. Iš viso buvo išleista 12 numerių.
      Kiek ilgiau, 1924–1939 m. Vilniuje ir 1946–1947 m. du numeriai – Vroclave, buvo spausdinamas žurnalas lenkų kalba „Myśl Karaimska“ („Karaimų mintis“). Žurnalui rašė profesionalai tiurkologai (S. Šapšalas, T. Kowalskis, A. Zajączkowskis, kt.), istorikai (J. Wierzynskis, M. Morelowskis, T. Levi-Babovičius, kt.). Taigi, žurnalo mokslinis lygis buvo aukštas, o jo pagrindinis tikslas per 24 leidybos metus – buvo karaimų kalbos bei literatūros išsaugojimas ir puoselėjimas. Panevėžyje įsikūrusi Lietuvos karaimų bendruomenė 1934–1939 m. leido žurnalą karaimų kalba „Onarmach“ („Pažanga“). Buvo išleisti trys jo numeriai: 1934 m., 1938 m., 1939 metais. Žurnalą redagavo Michailas Tinfovičius (1912–1974). Pagrindinis žurnalo leidimo motyvas buvo išsaugoti protėvių kalbą. Taip pat ėjo žurnalas „Dostu Karajnyn“ (1930–1934). Lucke 1931–1938 m. buvo leidžiamas žurnalas „Karay awazi“.
      Trakuose taip pat buvo mėginta leisti periodiką jaunimui, „Karaimų draugas“ (lenk. „Przyjaciel Karaimow“, kurio išleisti trys numeriai hektografu – (lenkų k., pirmasis numeris – 1930 m., „Dostu karajnyn“, karaimų k., antrasis numeris 1932 m., trečiasis – 1934 m.). Žurnalą leido Trakų karaimų jaunimo klubas „Bir bav“ („Mūsų būrelis“). Svarbus įvykis – 1974 m. pasirodęs tuometinės SSRS, Lietuvos ir Lenkijos mokslų akademijų bendras leidinys – „Karaimų-rusų-lenkų kalbų žodynas“, kuris sudarė galimybes ne tik skaityti karaimų raštus, bet ir mokytis jų kalbos.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...