• Medaliai ir ženkleliai su Vytauto Didžiojo atvaizdu

      Medaliai ir ženkleliai su Vytauto Didžiojo atvaizdu

      Vytautas Didysis – žymiausias ir labiausiai gerbiamas visų laikų Lietuvos valdovas. Jis buvo Trakų kunigaikščio bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) submonarcho Kęstučio (1345–1382) ir jo antrosios žmonos Birutės vyriausias sūnus, gimęs apie 1350 m. Senuosiuose Trakuose. 1392 m., sudarius Astravos sutartį, Vytautas tapo faktiniu LDK valdovu, nors formaliai ir pripažino savo pusbrolio Jogailos, tuomet jau Lenkijos karaliaus, viršenybę. Tapęs Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautas nuolat stiprino savo valdžią, plėtė įtaką valstybėje ir už jos ribų, o jo valdymo metu LDK pasiekė daugybę karinių, politinių, socialinių bei kultūrinių laimėjimų. Bene šlovingiausias ir lietuvių istorinėje atmintyje labiausiai aukštinamas Vytauto pasiekimas yra pergalė Žalgirio mūšyje 1410 liepos 15-ąją. Jam valdant LDK pasiekė savo teritorijos plėtros apogėjų – valstybės sienos nusidriekė nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros, o paties Vytauto prestižas buvo aukštas Vidurio ir Rytų Europos politinėje arenoje.
      Savo viso gyvenimo pasiekimus Vytautas norėjo apvainikuoti Lietuvos karaliaus karūna. Jo karūnacines ambicijas rėmė ir tuometis Romos karalius, būsimasis imperatorius Zigmantas Liuksemburgas (1368–1437). Būtent Zigmantas oficialiai iškėlė Vytauto karūnacijos idėją 1429 m. pradžioje Lucke vykusiame Vidurio ir Rytų Europos valdovų suvažiavime. Tačiau Vytauto karūnacijai vienareikšmiškai prieštaravo lenkų ponai, kurie nenorėjo, kad 1385 m. Krėvos sutartimi dinastiniais ryšiais su Lenkija susaistyta Lietuva taptų karalyste ir taip sustiprintų savo suverenumą. Lenkų priešinimasis nepalaužė Ldk Vytauto ryžto ir jis atkakliai siekė karūnos. 1430 m. rugpjūčio 15 d. buvo numatytos karūnacijos iškilmės, tačiau, lenkai sutrukdė į Lietuvą atgabenti Vytautui ir jo žmonai Vokietijoje Zigmanto Liuksemburgo užsakymu pagamintas karūnas. Iki šiol gajus mitas teigia, kad lenkai pavogė šias karališkas insignijas, tačiau iš tikrųjų karūnas gabenusi delegacija, sužinojusi, kad per Lenkiją pravažiuoti nepavyks, grįžo atgal į Vokietiją. Karūnacija buvo sužlugdyta. Tuomet Vytautas paskyrė kitą datą – rugsėjo 8 d., vėliau karūnacija buvo perkelta į rugsėjo 29 dieną. Tačiau Lietuvos didysis kunigaikštis karališkos karūnos nesulaukė. 1430 m. spalio 27 d. Ldk Vytautas mirė Trakuose, Salos pilyje.
      Karinėmis ir politinėmis pergalėmis paženklinti Vytauto valdymo laikai lietuvių istorinėje atmintyje tapo šlovingiausiu mūsų valstybės istorijos etapu, o pats valdovas – populiariausia asmenybe, kurios atminimas Lietuvoje yra plačiai įamžintas. 1930-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais minint 500-ąsias valdovo mirties metines. Šia proga vyko renginiai ir iškilmės, o didžiojo kunigaikščio įamžinimas labai išplėtotas – sukurta nemažai Vytautą vaizduojančių darbų. Šlovingojo valdovo asmenybė visuomet kurstė menininkų vaizduotę – Vytautas tapo įvairių grožinės literatūros kūrinių, dainų herojumi, taip pat sulaukė didelio vaizduojamojo meno atstovų dėmesio. Visgi, neturime nė vieno didžiojo kunigaikščio portreto, sukurto jo amžininkų. Bene vienintelis vienalaikis Vytauto atvaizdas yra išlikęs valdovo majestotiniame portretiniame antspaude, tačiau jis labiau simbolinis, o ne realistiškas. Kiti ankstyviausi Vytauto portretai datuojami XVI–XVII a. ir, veikiausiai, yra jau imaginacinės tradicijos meno kūriniai, todėl sunku pasakyti kiek jie atspindi realią Lietuvos valdovo išvaizdą. Negausi istoriniuose šaltiniuose esanti informacija byloja, kad Vytautas buvęs neaukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, neaugino barzdos, buvo ilgaplaukis. Žinoma, vaizduojamajame mene valdovus dera parodyti didingai, kaip impozantiškas asmenybes. Ikonografijoje labiausiai paplitęs Vytauto atvaizdas – tai brandaus amžiaus tvirto sudėjimo vyras, ilgais, ant pečių krintančiais plaukais, bebarzdis, su kunigaikščio mitra ant galvos, rimta (o kartais – net rūsčia) veido išraiška.
      Kasmet spalio 27 dieną, minint Vytauto Didžiojo mirties metines, Trakų istorijos muziejus prisimena šlovingąjį Lietuvos valdovą. Šioje virtualioje parodoje pristatome muziejaus faleristikos rinkinyje saugomus eksponatus, skirtus Vytautui Didžiajam. Tai įvairūs proginiai ir suvenyriniai medaliai bei ženkleliai, kuriose pavaizduotas Vytautas Didysis. Kai kuriuose iš jų yra žymių menininkų V. Kašubos, P. Rimšos, J. Mateikos kūriniai. Garbingiausias iš pristatomų eksponatų – tai 1930 m. įsteigtas Vytauto Didžiojo ordino medalis.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...