• Vytauto Didžiojo atvaizdai mene

      Vytauto Didžiojo atvaizdai mene

      Veikiausiai, yra manančių, kad Vytauto Didžiojo asmenybės pristatinėti plačiau ko gero nereikia. Bene svarbiausias ir įtakingiausias valdovas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350 metus. Jo tėvas Ldk Kęstutis ir dėdė Ldk Algirdas taip pat buvo stiprūs ir įtakingi LDK valdovai, tačiau būtent Vytautui valdant Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorija buvo didžiausia per visą jos gyvavimo istoriją. Puikus karvedys ir derybininkas Vytautas pasiekė daug svarbių pergalių tiek mūšio lauke, tiek politikoje ir diplomatijoje. XIV–XV a. sandūroje LDK kovojo su daugeliu išorės priešų, labiausiai – rusais, lenkais ir vokiečių ordinu. Kovų su ordinu kulminacija, be abejo, buvo legendinis Žalgirio mūšis 1410 m., kuomet Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kariuomenė sutriuškino Ordiną ir visiems laikams atsikratė jo keliamos grėsmės.
      Lietuvoje yra daug Vytautui Didžiajam skirtų skulptūrų ir paminklų, valdovas taip pat dažnai vaizduojamas paveiksluose, atvirukuose, pašto ženkluose ir kitaip. Tačiau iš esmės visi šie kūriniai, tiek modernūs, tiek sukurti gerokai anksčiau, yra jų autorių interpretacijos. Vytauto išvaizdos aprašymų nėra daug, kaip ir nėra išlikusių žinomų jo portretų iš tų laikų, kai valdovas gyveno. 2014 m. Londone buvo aptiktas seniausias žinomas Vytauto portretas (tapytas nežinomo vokiečių dailininko XV a. pab.–XVI a. pr.), esantis nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų rinkiniuose. Tai miniatiūra, vaizduojanti Vytautą ir jo pirmąją žmoną Oną. Piešinys atitinka Vytauto išvaizdos aprašymus: nedidelio ūgio, lieknas, švelnių, moteriškų veido bruožų, be barzdos. Vienas dažniausių Vytauto atvaizdų – su pusilgiais plaukais, kunigaikščio mitra, mantija ir šarvais, neretai rankose laikantis kalaviją ir skydą ar skeptrą. Tokį Vytautą esame įpratę matyti įvairiuose paveiksluose ir kitur, tačiau yra ir labiau netradicinių valdovo atvaizdų. Vienu tokių yra laikomas tapybos darbas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje ir Trakų istorijos muziejaus Sakralinio meno ekspozicijoje Dominikonų vienuolyne. Šiame paveiksle valdovas pavaizduotas bajoriško įvaizdžio: skustais plaukais, su barzdele ir ūsais, vilkintis žiponą ir kontušą, o valdovo regalijos, manytina, nutapytos vėliau. Toks kunigaikščio atvaizdas gerokai skiriasi nuo įprastų: taip buvo siekiama suteikti galimybę kiekvienos epochos tikintiesiems labiau susitapatinti su legendiniu valdovu ir bažnyčios rėmėju.
      Trakų istorijos muziejuje yra sukaupta įvairių eksponatų, kuriose vienaip ar kitaip vaizduojamas Ldk Vytautas. Šioje virtualioje parodoje galėsite pamatyti dalį Trakų istorijos muziejaus filokartijos rinkinyje sukauptų atvirukų su įvairiai interpretuotais valdovo atvaizdais. Minėti atvirukai – tai, daugiausia, paveikslų ar jų fragmentų reprodukcijos, pavyzdžiui, Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ fragmentas, kur paveikslo centre, mūšio įkarštyje vaizduojamas Vytautas, ar jau minėto, kiek netradicinio, bajoriško įvaizdžio valdovo portreto reprodukcija, taip pat ir labiau įprasti ir geriau plačiajai visuomenei žinomi Vytauto Didžiojo atvaizdai.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...