• Skautų judėjimo įkūrėjo Roberto Badeno-Povelio apsilankymas Lietuvoje 1933 m.

      Skautų judėjimo įkūrėjo Roberto Badeno-Povelio apsilankymas Lietuvoje 1933 m.

      1933 m. rugpjūčio 17–18 d. Lietuvos skautų gyvenime įvyko įsimintinas įvykis – kraštą aplankė tarptautinio skautų judėjimo įkūrėjas ir vadovas, generolas lordas Robertas Stefensonas Smitas Badenas-Pauelas (angl. Lord Robert Baden-Powell, 1857–1941).
      R. Badenas-Pauelas atvyko į Lietuvą rugpjūčio 17 d. kartu su savo žmona (ir pasaulio skaučių vade) Olave Sent-Kler, ledi Baden-Pauel (angl. Olave St. Clair, Lady Baden-Powell, 1889–1977) bei 650 anglų skautų vadų ir skaučių vadovių. Skautai ir skautės keliavo britų okeaniniu laineriu „Calgaric“, maršrutu Roterdamas – Kylio kanalas – Gdynė – Klaipėda – Klaipėda – Ryga – Talinas – Helsinkis – Stokholmas – Oslas – Pendlend Ferto (Pentland Firth) sąsiauris – Obanas. Kadangi „Calgaric“ į Klaipėdos uostą įplaukti negalėjo, svečiai į krantą buvo parplukdyti mažesniais laivais.
      R. Badeno-Pauelo vizito proga Palangoje rugpjūčio 14–18 d. buvo surengtas Lietuvos skautų ir skaučių sąskrydis, kurio metu stovyklavo virš 1700 žmonių. Sąskrydžio stovykla buvo apgalvotai įrengta ir gražiai papuošta, joje buvo įrengti šimtai palapinių, viešbutis, ligoninė, komendantūra, fotolaboratorija, telefono centralė, garsiakalbiai, tribūna pajūryje, keleri vartai ir bendras stalas, prie kurio galėjo susėsti 1500 asmenų.
      Automobiliais iš Klaipėdos į Palangą atvykstančius svečius iš abipus kelio sveikino skautai ir skautės su Lietuvos ir Jungtinės Karalystės vėliavėlėmis. Kurorte prie pastatytų garbės vartų svečius pasveikino Palangos burmistras daktaras Jonas Šliūpas (1861–1944) ir miesto valdybos nariai. J. Šliūpas taip pat įteikė R. Badenui-Pauelui lietuviškais nacionaliniais simboliais papuoštą obelisko formos statulėlę iš gintaro su Vytauto Didžiojo atvaizdu, o skaučių šefei – gyvų gėlių puokštę. Po atminimo dovanų įteikimo kurorto burmistras pakvietė R. Badeną-Pauelą atidaryti generolo vardu pavadintą gatvę (buvusią Pušyno), kurią, padedant miesto valdybai, sutvarkė patys skautai.
      Pasibaigus gatvės atidarymo ceremonijai, skautų judėjimo įkūrėjas kartu su žmona ir palyda nuvyko pailsėti į grafų Tiškevičių rūmus, o kiti anglų skautai nukeliavo į sąskrydžio stovyklą. 12 valandą abudu pasaulio skautų šefai susitiko su Lietuvos Respublikos prezidentu (ir Lietuvos skautų šefu) Antanu Smetona (1874–1944). Po susitikimo svečiai iš Jungtinės Karalystės ir valstybės vadovas atvyko į didįjį skautų sąskrydžio paradą. Pajūryje, abipus estrados, išsirikiavo skirtingų amžiaus grupių skautai, visiškai pasiruošę šefų sutikimui. Garbingi svečiai pakilo į pajūryje įrengtą tribūną, nuo kurios A. Smetona, R. Badenas-Povelis ir O. Sent-Kler kreipėsi į susirinkusius. R. Badenas-Povelis padėkojo Lietuvos skautams už didingą priėmimą ir perdavė geriausius linkėjimus. Savo ruožtu, A. Smetona apdovanojo generolą skautų Gedimino vilko ordinu, o generolo žmoną – skaučių Lelijos ordinu. Pasibaigus apdovanojimų įteikimo ceremonijai, prasidėjo didysis skautų sąskrydžio paradas, kuriame dalyvavo virš 2000 žmonių.
      Po didžiojo parado renginio svečiai apžiūrėjo sąskrydžio stovyklą, buvo pavaišinti lietuviškais užkandžiais, gavo įvairių dovanų. Trys šefai paliko savo autografus ant didelio akmens, kuris vėliau buvo atgabentas į pušyną ir tapo savotišku sąskrydžio paminklu. Susirinkusius linksmino skautų choras ir dūdų orkestras, kurie atliko lietuvių liaudies dainas.
      Kitą dieną svečiai iš užsienio sugrįžo į laivą „Calgaric“ ir išplaukė į Rygą. Jų buvimą Lietuvoje nuolat lydėjo krašto skautų ovacijos, siekis pamaloninti dvasios brolius. Sprendžiant iš žiniasklaidos pranešimų, R. Badeno-Pauelo priėmimas Lietuvoje buvo įspūdingesnis negu Latvijoje. Pasak generolo palydovo ir ekskursijos vado sero Persio Evereto (angl. Sir Percy Everett, 1870–1952), „apsilankymas Lietuvoje buvo stebuklingiausias ir įdomiausias įvykis per mūsų viešėjimą Baltijos kraštuose“.
      Rinkinio saugotojas
      Aleksandras Krivošeinas

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...