• Kryžiai–saulutės

      Kryžiai–saulutės

      Daugelyje tautų ir kultūrų saulė–vienas iš seniausių ir svarbiausių simbolių, susijęs su ugnimi bei šviesa. Plačiąja prasme saulės simbolis dažnai naudotas ir kaip laiko, gyvenimo, gimimo– mirties, dieviškumo, karališkumo ir galios atitikmuo. Krikščionybėje saulė siejama su Jėzumi Kristumi bei Prisikėlimu, taip pat aptinkama kai kuriuose Švč. M. Marijos bei Nukryžiavimo siužetuose.
      Saulutės – lietuvių geležinių kryžių rūšis, sakralinių pastatų, memorialinių paminklų (kryžių, koplytstulpių ir kt.) geležinės viršūnės ir dekoratyviniai interjerų puošybos elementai. Dar tarpukariu P. Galaunė teigė, kad memorialinių paminklų medinės viršūnės–saulės egzistavo seniai, tik buvo paprastesnių formų, o būtent geležinės saulutės, kaip ir lotyniškojo kryžiaus formos mediniai paminklai, Lietuvoje paplito ne anksčiau kaip XVIII amžiuje. Kiek vėliau kai kurie lietuvių kultūros tyrinėtojai iškėlė idėją apie „barokinės krikščionišką lietuviškų metalo saulučių kilmę“.
      Saulutę dažniausiai sudaro plokščios geležinės kryžmos, kurias centre jungia skritulys arba žiedas – saulės diskas (rečiau – širdies arba lapo formos) ir nuo jo einantys tiesūs ar banguoti spinduliai, perkryžos ir kitka. Kryžmų galai ir spinduliai – dažnai ornamentinės (geometrinių, žvaigždučių, augalinių motyvų) puošybos. Papildomi saulutės dekoro elementai – horizontaliai įtvirtintas pusmėnulis, kartais vėtrungė arba vėjarodė, rečiau–užrašas „IHS“ – Jėzaus vardo monograma.
      Trakų istorijos muziejaus etnografijos rinkinyje šiuo metu saugoma per 20 šių senojo kalvystės amato pavyzdžių, datuojamų XIX a. pab.–XX a. pradžia. Metaliniai, daugiausia su plokščiomis kryžmomis, viduryje – puošti „saulės disku“ arba dengti apskritimo formos metalinėmis plokštelėmis. Puošyboje vyrauja augaliniai ornamentai, taip pat dažnas pusmėnulio motyvas.
      Saulė – tai vienas svarbiausių gamtos objektų, todėl nuo seniausių laikų buvo vaizduojama daugelyje pasaulio kultūrų. Senojoje lietuvių kryždirbystėje ji buvo vaizduojama pasitelkiant augalų, geometrinių formų ornamentus, kilusius iš gamtos vaizdinių, vėliau juos imta derinti su krikščioniškaisiais simboliais. Tai – senojo lietuvių tikėjimo, garbinusio gamtą bei jos reiškinius, ir krikščioniškojo pasaulio elementų dermė.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...