Sagtis, XIV a. pab. – XV a.
Sagtis, geležinė, stačiakampio formos. Neabejotinai buvo kalavijo makštų tvirtinimo prie diržo elementas. Lankelio storis 0,35 cm, liežuvėlio ilgis - 2,4 cm. Plotas 1, inv. 55, kapas Nr. 16.
-
-
Krikščionys ar pagonys? Jurgionių kapinynas
Jurgionių kapinynas (vietiniai vadina „Prancūskapiais”) yra apie 600 m į šiaurę nuo Kaliūkščių bei 300 m į pietus nuo Jurgionių kaimo kapinių (Trakų r., Aukštadvario sen.). Paminklas pradėtas saugoti 1935 m., tačiau sovietmečiu ilgą laiką buvo ariamas. Todėl kapinynas yra stipriai apardytas. 2010-2014 m. jame detaliuosius archeologinius kasinėjimus atliko dr. Manvydo Vitkūno organizuojamos ekspedicijos. Tyrimų rezultatai yra paskelbti keliose mokslinėse publikacijose.
Per kelerius metus kapinyne buvo ištirtos 5 perkasos (456,5 m² plotas). Rasti 54 žmonių kapai (tarp jų du grupiniai). Mirusieji laidoti nedeginti, ant nugaros, galvomis dažniausiai guldyti į pietryčių pusę. Tik keliuose kapuose aptikta skobtinių karstų likučių. Mirusieji laidoti su įkapėmis. Vyrų kapuose rasta skustuvų, skiltuvų, akmeninių galąstuvų, diržų sagčių. Taip pat dalyje kapų aptikta ginklų - ietis, kirvis, peilis. Kape 16 vyras buvo palaidotas su 111,5 cm ilgio geležiniu kalaviju. Keliose kapuose (2, 11, 16) mirusieji buvo palaidoti su raitelio atributais - pentinu. Tyrimo metu atsitiktinai iš suardyto kapo buvo aptikta miniatiūrinė balnakilpė. Kaip nurodo tyrimų autorius tokia didelė pentinų koncentracija nėra žinoma jokiame kitame XIV a. pab. - XVI a. pradžios Lietuvos kapinyne. Dviejuose kapuose rasta arklio dantų. Beje vienas iš šių kapų priklausė moteriai.
Moterys kapuose laidotos su joms būdingais darbo įrankiais - peiliais, adatomis, ylomis, verpstukais. Šiuose kapuose dažniau aptikta ir papuošalų. Moterų rankas puošė žiedai, rasta pasaginių ir ažūrinių segių, antsmilkinių.
Tyrimo metu Jurgionių kapinyne taip pat rasta pavienių apdegusių metalinių įkapių, kas tyrėjui leido spėti, jog laidojimo paminklo teritorijoje galėjo būti ir viduramžių laikotarpio degintinių kapų.
Rasti griautiniai kapai datuoti XIV a. pab. - XVI a. pradžia. Visa tyrimų medžiaga šiuo metu saugoma Trakų istorijos muziejaus archeologijos rinkinyje. LIMIS virtualioje parodoje muziejus kviečia pamatyti būdingiausius Jurgionių kapinyno radinius. Joje pristatomi įdomiausi kapuose 16, 24, 34, , 40 ir 54 rasti įkapių kompleksai.
Lietaratūra:
Vitkūnas M. 2011. Jurgionių senkapis. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2010 metais. Vilnius, p. 151-157.
Vitkūnas M. 2012. Jurgionių senkapis. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais. Vilnius, p. 151-179.
Vitkūnas M. 2014. Jurgionių senkapis. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais. Vilnius, p. 182-189.
Vitkūnas M. 2015. Jurgionių senkapis. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2014 metais. Vilnius, p. 186-196.
-
Parodos objektai
-
-
Sagtis, XIV a. pab. – XV a.
Sagtis, geležinė, ovalo formos. Liežuvėlis neišlikęs. Dirbinys stipriai korodavęs, lūžęs į 3 dalis. Lankelio storis - 3,5 cm. Plotas 1, inv. 55A, kapas Nr. 16.
-
Peilis, XIV a. pab. – XV a.
Peilis geležinis, įtveriamasis. Nugarėlė lenkta. Tik pats įkotės galiukas nulūžęs. Geležtės ilgis 123 mm. Geležtės storis nugarėlėje - 4 mm, geležtės aukštis - iki 19 mm. Plotas 1, inv. 56, kapas Nr. 16.
-
Kapšelio fragmentai, XIV a. pab. – XV a.
Odinio kapšelio (piniginės) su žalvariniais apkalais likučiai. Suirusio odinio kapšelio ar piniginės fragmentai (didžiausias 10 x 15 cm dydžio) su apkalais. Didžiausias apkalas yra ažūrinis, varpelio formos. Apkalas 4,3 cm pločio, 4,2 cm aukščio, pritvirtintas prie odos trimis kniedėmis. Ant didžiausios odos skiautės prikniedytas ažūrinis rakto skylutę imituojantis apkalas (aukštis - 1,5 cm, plotis - 1,1 cm). Ant dar vienos skiautės rasta viena kniedė. Taip pat greta rastas ištęstas apkalas, centrinėje dalyje puoštas ataugėle su pusapvale įduba, turintis dvi kniedes. Apkalo ilgis - 4,1 cm, plotis - 0,7 cm. Panašu, kad šis apkalas galėjo būti nuo kapšelio (piniginės) viršutinės dalies. Plotas 1, inv. 57, kapas Nr. 16.
-
Skustuvas, XIV a. pab. – XV a.
Skustuvas geležinis, lenkta nugarėle, su tvirtinimais rankenėlei. Atrodo skustuvas buvo sulenkiamas. Atstumas nuo ašmenų galo iki rankenėlės tvirtinimo vietos - 6,3 cm. Geležtės aukštis iki 1,3 cm, storis nugarėlėje - 0,2 cm. Plotas 1, inv. 60, kapas Nr. 16.
-
Grandis, XIV a. pab. – XV a.
Grandis geležinė, ovalo formos. Labai korodavusi. Lankelio storis - 4 mm, Grandis neabejotinai buvo kalavijo makščių tvirtinimo prie diržo elementas. Plotas 1, inv. 61, kapas Nr. 16.
-
Kalavijas, XIV a. pab. – XV a.
Kalavijas, išlikęs visas. Geležtė dviašmenė, su grioveliu prasidedančiu nuo skersinio ir besibaigiančio, likus daugmaž 30 cm iki smaigalio. Geležtė išlenkta, ilgis - 88 cm, perlaužta, plotis ties skersiniu - 4,55 cm, ties lūžio vieta - 3,7 cm, storis - 0,55 cm. Kalavijo rankena su žalvarine buožele ir geležiniu skersiniu. Buoželė tuščiavidurė, užmauta ant kalavijo rankenos, daugiakampio formos, iš abiejų pusių išgaubta. Buoželė 5 x 5 x 3,8 cm dydžio, jos centre matyti įkaltas stilizuotą skydą vaizduojantis ornamentas. Greta jo buoželėje yra 0,7 x 0,3 cm dydžio skylutė. Rankenos galas baigiasi kūgeliu (2 x 1,1 cm dydžio). Bendras rankenos ilgis - 22,1 cm, ilgis nuo buoželės iki skersinio - 16,1 cm. Rankena nuo buoželės link skersinio nežymiai platėja, o ties skersiniu vėl susiaurėja. Skersinis tiesus, tik nežymiai užlenktas link geležtės. Skersinio galai platėjantys, cilindro formos. Skersinio ilgis - 16,9 cm, plotis ties rankena - 1,1 cm. Plotas 1, inv. 54, kapas Nr. 16.
-
Ietigalis
Ietigalis. Geležinis, įmovinis, rombinio skersinio pjūvio plunksna. Įmovos ilgis 84 mm. Plunksnos plotis plačiausioje vietoje 29 mm,
storis 10 mm. Įmovos plotis ties pagrindu 27 mm, vidinis skersmuo 20 mm. Įmova briaunuota (kalimo žymės). Plunksnos smaigalys sulinkęs. Inv. Nr. 221. -
Sagtis
Sagtis. Geležinė, su liežuvėliu. Itin smarkiai korodavusi, sutrupėjusi. Profiliuota. Lankelio skersmuo 5x6 mm. Inv. Nr. 225.
-
Sagtis
Sagtis. Geležinė. Labai smarkiai korodavusi, sulūžusi į dvi dalis. Su liežuvėliu. Atrodo, buvo ovali. Lankelis keturkampio skersinio pjūvio, 6 mm pločio, 4 mm storio. Inv. Nr. 227.
-
Peilis
Peilis. Geležinis, kriauninis. Ilgis 245 mm, aukštis – iki 20 mm, nugarėlės storis – 4 mm.
Geležtės ilgis 140 mm. Rankena 16 mm aukščio, gale paplatinta, 26 mm aukščio. Prie rankenos
išlikę menki medinių kriaunų likučiai. Inv. Nr. 226. -
Kirvis
Kirvis. Geležinis, plačiaašmenis, pentinis. Kirvio penties viršutinės dalies ilgis 53 mm. Penties plotis 26 mm, aukštis 45 mm, vidinis plotis 17 mm, vidinis aukštis 26 mm. Sąsmaukos ilgis 34 mm. Kirvio penties angoje yra menkų medinio koto likučių. Rūdžių sluoksnyje įsispaudę audinio fragmentai. Inv. Nr. 228.
Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“
Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"
Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"
 |
 |
 |
 |
 |
 |