Pagonys ar krikščionys? Paūdrionių kapinynas

Paūdronių kapinynas yra to paties pavadinimo kaimo R pakraštyje, Turgelių sen., Šalčininkų r., apytiksliai 500 m į pietvakarius nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Kapinynas aptiktas 2012 m. archeologo dr. Manvydo Vitkūno ir jo tyrinėtas 2012, 2013, 2016 ir 2017 metais. Viso per kelerius metus buvo ištirtas 392 m² plotas. Rasti 47 griautiniai kapai, kuriuose mirusieji laidoti aukštielninki, galvomis dažniausiai guldyti į vakarus. Tik keliuose kapuose stebėta skobtinių karstų pėdsakų. Kapai neišsiskiria įkapių turtingumu. Jų aptikta 31 iš 47 kapų. Dažniausiai tai peiliai, drabužių dalys (sagtys, grandys). Moterų kapuose rasta papuošalų - auskarų, žalvarinių žiedų, segių ir kt. Keliuose kapuose aptikta pirmųjų lietuviškų monetų - Vytauto, Jogailos ir Kazimiero Jogailaičio sidabrinių denarų. Paūdronių kapinynas datuotas XIV - XV a. Tyrimo metu jame užfiksuoti laidosenos elementai suteikė įdomios informacijos apie minėto laikotarpio laidosenos ypatumus. Kapinynas priklausė vietos kaimo bendruomenei, kuri gyveno netoli Medininkų pilies. 1391 m. čia buvo įkurta viena pirmųjų Lietuvoje parapijų, todėl anot tyrimų autoriaus M. Vitkūno Paūdronių kapinyno laidojimo tradicijoje galime įžvelgti ryškius christianizacijos procesus.
Trakų istorijos muziejui buvo perduota visa archeologinių tyrimų medžiaga. Ji šiuo metu yra konservuota ir restauruota. Šioje LIMIS virtualioje parodoje muziejus kviečia pamatyti būdingiausius Paūdronių kapinyno radinius. Joje pristatomi kapuose 2, 7, 10, 12-14, 18, 20, 21, 22, 24 rasti įkapių kompleksai.

Literatūra:
Vitkūnas M. 2013. Paūdronių kapinynas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais. Vilnius, p. 212-219.
Vitkūnas M. 2014. Paūdronių senkapis. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais. Vilnius, p. 189-191.
Vitkūnas M. 2017. Paūdronių senkapis. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2016 metais. Vilnius, p. 150-155.
Vitkūnas M. 2018. Paūdronių senkapis. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2017 metais. Vilnius, p. 187-193.