Laikinųjų banknotų projektai

1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, be kitų svarbių darbų, buvo imtasi diskusijų dėl nacionalinės valiutos priėmimo. Ekonominė situacija buvo sudėtinga, vyravo baimės dėl naujos, savarankiškos valiutos nuvertėjimo, todėl 1991 m. rugpjūčio 5 d. buvo įvesta laikina valiuta – bendrieji talonai (visuomenėje taip pat vadinti „vagnorkėmis“ – pagal tuometinį Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką Gediminą Vagnorių (pareigas ėjo 1991-1992 m). Kadangi tuo metu Lietuvoje dar cirkuliavo rubliai, bendrieji talonai buvo įvesti priedas šalia rubliais mokėtų algų, tam tikra kuponų forma prekių įsigijimui (tokia praktika galiojo iki 1992 m. gegužės 11 d). Tų pačių metų rugsėjo 16 d. Lito komitetas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos laikinųjų pinigų – talonų įvedimo ir rublių išėmimo iš apyvartos“. Nutarimu buvo nustatyta, kad nuo 1992 m. spalio 1 d. Lietuvoje kaip piniginis vienetas galioja tik laikinieji talonai. Rubliai į talonus buvo keičiami santykiu 1:1.
Buvo dvi talonų laidos; 1991 ir 1992 m. Pirmojoje laidoje, smulkaus nominalo talonų (0.1, 0.25 ir 0.5 talono) aversas buvo vienodo dizaino – geltonos spalvos, su Lietuvos herbu ir valstybės pavadinimu. Reverse, dailininkas Kazimieras Paškauskas vaizdavo šalavijo šakas ir banknoto nominalą skaičiais. Skirtingai nei aversų, reversų spalvos buvo skirtingos, priklausomai nuo banknoto. Stambesnių nominalų (1, 2 ir t.t. talonų) reversuose buvo vaizduojami Lietuvoje gyvenantys gyvūnai ir banknoto nominalas (dėl šios priežasties, talonai dar kartais buvo vadinami „žvėriukais“). Be abejo, projektuojant šią laikiną valiutą, galvota ir apie apsaugą nuo padirbinėjimo. Vandens ženklai, serijos numeris ir abejose banknoto pusėse atspausdintas giljošas (sudėtingas linijinis ornamentas). Deja, minėtas giljošas buvo primityviai atspausdintas ir neapsaugodavo nuo klastojimo, kaip ir įspėjimai apie bausmes už tai.
Antrosios laidos (1992 m.) talonai iš esmės tą pačią schemą: averso centre – banknoto nominalas ir skirtingų augalų šakos (priklausomai nuo nominalo) averse, bei gyvūnai ir paukščiai reverse. Galima paminėti, kad antrosios laidos talonai jau turėjo sudėtingesnės struktūros giljošą averse ir reverse.
Trakų istorijos muziejuje yra saugoma ne tik pačių „vagnorkių“, bet ir jų projektų pavyzdžių. Projektuose atskirai vaizduojami tam tikri banknotų komponentai, kaip nominalas, averso ir reverso piešiniai, giljošas. Šioje virtualioje parodoje galima susipažinti su minėtais projektais.