• Karaimų tautos muziejus

      Karaimų tautos muziejus

      Karaimų tautos muziejaus atsiradimas XX a. 4–5 deš. neabejotinai sietinas su šios bendruomenės aukščiausiojo dvasinio vadovo (hachano) Hadži Seraja Chano Šapšalo (1873–1961) vardu. 1938 m. patvirtintas Karaimų religinės sąjungos muziejaus statutas deklaravo, kad ši įstaiga renka artefaktus, susijusius su karaimų istorija, kultūra ir religiniu gyvenimu. Tais pačiais metais prasidėjo muziejaus pastato Trakuose statyba, 1938 m. liepos mėn. 6 d. įvyko kertinio akmens pašventinimo iškilmės. Statybas nutraukė 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas – liko nepastatytas antras aukštas, skirtas bibliotekai, raštinei ir prižiūrėtojo butui. Sovietmečiu, 1941 m. S. Šapšalas buvo priverstas savo sukauptą vertybių rinkinį padovanoti valstybei, tada pat buvo įkurtas Karaimų istorijos ir etnografijos muziejus (kitaip – muziejus Nr. 4). Įvairioms institucijoms priklausęs muziejus veikė Vilniaus S. Šapšalo bute Kęstučio g. iki 1951 metų. Likvidavus įstaigą, jos fondai buvo perduoti LTSR Mokslų akademijos Istorijos ir etnografijos muziejui (dabar – Lietuvos nacionalinis muziejus).
      Praėjus šešeriems metams po S. Šapšalo mirties, 1967 m. birželio 24 d. buvo atidaryta pirmoji Karaimų etnografinė paroda Trakų istorijos muziejuje (TIM). Paroda buvo įrengta minėtame pastate, kurio statyba hachano, karaimų bendruomenės ir tarpukario Lenkijos valdžios institucijų pastangomis prasidėjo dar XX a. 4 deš. (projekto vadovas – architektas Janas Borovskis (1890–1966), Trakų Salos pilies restauratorius). 1941 m. sausį viduje dar neįrengtas pastatas buvo perduotas S. Šapšalo ir jo asistentės Lidijos Okulevičiūtės Švietimo liaudies komisariato žinioje veikusio Lituanistikos instituto darbuotojams. 1941 m. vasarį per komisariate įvykusį pasitarimą buvo suplanuota užbaigti muziejaus statybą, bet šis ketinimas nebuvo įgyvendintas. TSRS–Vokietijos karo metais pastatas buvo užimtas Vermachto, vėliau – Raudonosios armijos dalinių (dar vėliau jame įsikūrė Trakų rajono kooperatyvų sąjunga ir jos sandėlis). 1950 m. pastatas buvo perkeltas į tuometinio Trakų kraštotyros muziejaus balansą (nepaisant to, patalpose buvo įkurdintos rajoninio laikraščio redakcija ir spaustuvė).
      Uždarius Karaimų muziejų Vilniuje, S. Šapšalas perdavė Istorijos ir etnografijos muziejui nemažą kiekį vertybių – 803 įvairaus pobūdžio eksponatus, 1232 knygas, 213 rankraščių (bendra kolekcijos piniginė vertė – 1 mln. 185 tūkst. rublių). 1967 m. atidarytoje Karaimų etnografinėje parodoje buvo eksponuojami artefaktai iš S. Šapšalo kolekcijos, atkeliavę iš Trakų istorijos bei Istorijos ir etnografijos muziejų. Parodos atidarymas buvo pastebėtas: A. Kasperavičius laikraštyje „Tiesa“ rašė, kad eksponatai „stebina savo meniškumu, subtiliu skoniu ir išradingumu, neįprastumu savo spalvų ir linijų, kurios tarytum atėjo iš „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakų“. TIM mokslinio bendradarbio P. Cijūnėlio laikraštyje „Spartuolis“ paskelbtais duomenimis, „jau pirmomis dienomis parodą aplankė keletas šimtų žmonių“.
      Dviejose ekspozicijos salėse lankytojams pristatyti patys įvairiausi eksponatai – karaimų tautiniai rūbai, rytietiški baldai, indai, šviestuvai, kilimai, moteriški papuošalai, koviniai ir medžiokliniai ginklai bei kiti eksponatai.
      Kai kurios S. Šapšalo surinktos ir vėliau į ekspozicijos fondą patekusios vertybės nėra tiesiogiai susijusios su karaimų tautos istorija, kultūra ir religija (tarp tokių artefaktų – japonų samurajaus šarvai, begemoto odos skydas ir pan.). Tokie daiktai atsirado hachano kolekcijoje dėl to, kad S. Šapšalas buvo pasišventęs mokslininkas orientalistas, kuris plačiai domėjosi Rytų kultūromis ir rinko joms būdingus artefaktus.
      1991 m. S. Šapšalo atminimui skirtoje konferencijoje Vilniuje buvo pasiūlyta kreiptis į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją su prašymu pertvarkyti Karaimų etnografinę parodą į savarankišką Karaimų istorijos ir kultūros muziejų bei suteikti šiai įstaigai hachano vardą. 1995 m. J. Borovskio suprojektuotas pastatas buvo uždarytas remontui, o atnaujinta karaimų parodos ekspozicija duris atvėrė 1997 m. birželio 28 d., minint šios tautos atvykimo į Lietuvą 600 metį. 2011 m. gruodžio 27 d., minint 50-ąsias S. Šapšalo mirties metines, karaimų ekspozicija, išlikdama Trakų istorijos muziejaus padaliniu, buvo pavadinta Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejumi.
      2021 m. liepos 7 d. S. Šapšalo karaimų tautos muziejus vėl buvo uždarytas remonto darbams.

      Rinkinio saugotojas
      Aleksandras Krivošeinas

Parodos objektai

   
  • Fotonuotrauka

    Fotonuotrauka, 1938-07-06

    Fotonuotrauka. Trakai. 1938.07.06. Karaimų muziejaus statybos pradžia. Pamatų pašventinimas.

    Ant laiptelių, uždengtų kilimu, maldos tekstą skaito hachanas Seraja Šapšalas. Kairėje stovi hazzanas Simonas Firkovičius,

    dešinėje - hazzanas Abkovičius.

  • Fotonuotrauka

    Fotonuotrauka, 1938-07-06

    Fotonuotrauka. Trakai. 1938.07.06. Karaimų muziejaus statybos pradžia. Pamatų pašventinimas.

    Centre, skaitantis maldą, stovi hazzanas Simonas Firkovičius, šalia hazzanas Abkovičius. Po kertiniu akmeniu dokumentą, metaliniame dėkle, deda hachanas Seraja Šapšalas. Dešinėje, apsivilkę tamsiais paltais, stovi du seni vyrai.

    Antrame plane - kiti šventės dalyviai.

     

  • Fotonuotrauka

    Fotonuotrauka, 1938-07-06

    Fotonuotrauka. Trakai. 1938.07.06. Karaimų muziejaus statybos pradžia. Pamatų pašventinimo iškilmės.

    Dokumentą apie muziejaus statybos pradžią pasirašo hachanas Seraja Šapšalas. Pirmame plane metalinis padėklas su plunksnakočiais.

     

  • Fotonuotrauka

    Fotonuotrauka, 1938-07-06

    Fotonuotrauka. Trakai. 1938.07.06. Karaimų muziejaus statybos pradžia. Pamatų pašventinimo iškilmės.

    Dokumentą apie muziejaus statybos pradžią pasirašo nežinomas vyriškis dryžuotu kostiumu su skrybele.

    Pasilenkęs prie stalelio, kur pasirašomas dokumentas, stovi hachanas Seraja Šapšalas.

     

  • Ženklelis

    Ženklelis, 2011 m.

    Ženklelis "Seraja Šapšalas 1873-1961". Vilnius, 2011m.

    Pagamino UAB "Metalo forma". Autorius Antanas Vaičekauskas. Ženkliukas su reljefiniu karaimų dvasininko S.Šapšalo atvaizdu, apvalus, rusvos spalvos. Užsegimas "drugelio formos", užspaudžiamas.

  • Fotonuotrauka

    Fotonuotrauka, 1949-03-09

    Fotonuotrauka. Seraja Šapšalas savo bute Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g-vė 17. Vilnius, 1949.03.09.

  • Fotonuotrauka

    Fotonuotrauka, XX a. 6 deš.

    Fotonuotrauka. Seraja Šapšalas prie darbo stalo savo bute Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g-vė 17. Vilnius, XX a. 6 deš.

  • Fotonuotrauka

    Fotonuotrauka, XX a. 6 deš.

    Fotonuotrauka. Seraja Šapšalas (dešinėje) ir nežinomas vyras. Vilnius, XX a. 6 deš.

  • Fotonuotrauka

    Fotonuotrauka, XX a. vid.

    Fotonuotrauka. Nuotakos kraičio skrynia. Vilnius, XX a. vid.

    (iš Serajos Šapšalo kolekcijos).

  • Knyga „Персия и персидская смута“

    Knyga „Персия и персидская смута“, 1912 m.

    V. Berar

    Knyga. V. Berar „Персия и персидская смута“. S. Peterburgas, 1912 m. Iš S. Šapšalo rinkinio.

    Knyga iš prancūzų kalbos išversta į rusų kalbą A. Pavlovičiaus. Knygoje 300 puslapių. Knygos priešlapyje patalpintas paskutinio šacho Achmedo Kadžaro fotonuotrauka. Knygos gale įklijuotas Irano žemėlapis. Knyga atspausdinta akcinės b-vės

    „Брок-Гоузъ-Эфронъ“ tipografijoje.

    Knyga įrišta į kietus mėlynos spalvos viršelius su savininko „S. Sz“ inicialais.

  • Knyga

    Knyga "Марiуполь и его окрестности", 1892 m.

    Knyga. Марiуполь и его окрестности. Mariupolis, 1892 m. Iš S. Šapšalo rinkinio.

    Knyga atspausdinta rusų kalba ir iliustruota N. I. Zavjalovo piešiniais. Knygos gale įklijuotas Mariupolio miesto planas. Tituliniame puslapyje yra nuoroda, kad tai Mariupolio Aleksandro vardo gimnazijos mokomųjų ekskursijų ataskaita. Knyga atspausdinta A. A. Frantovo tipo-litogografijoje.

    Yra mėlynos spalvos antspaudas „Константинъ Павловичь Поповъ“ (knygos priešlapyje).

  • Knyga (Koranas, rankraštinis)

    Knyga (Koranas, rankraštinis), XVIII a. (?)

    Koranas rankraštinis, arabų kalba, dėžutėje. XVIII a.? Iš S. Šapšalo rinkinio.

    Korano tekstas rašytas juodos ir raudonos spalvos rašalu ir aprėmintas mėlynos ir aukso spalvos rėmeliu ir puoštas spalvotomis miniatiūromis. 15-tame puslapyje yra mažas apvalus, juodas (savininko?) antspaudas. Knyga įrišta į kartoninius ruda oda aptrauktus viršelius, puoštus spalvingu augaliniu ornamentu. Koranas įdėtas į rudu dermantinu aptrauktą dėžutę su dangteliu ant metalinių vyrelių.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...