1978 m. Eitulionių (Migliniškių) pilkapyno archeologiniai tyrimai

1978–1981 m. Eitulionių (Migliniškių) pilkapynas buvo tyrinėtas Trakų istorijos muziejaus (tyrimams vadovavo tuometis muziejaus istorinio skyriaus vedėjas Algimantas Bliujus).
Pilkapynas yra dabartinės Elektrėnų savivaldybės, Beižionių seniūnijos teritorijoje, Eitulionių kaimo šiaurės vakarinėje dalyje, į vakarus už 260 m nuo keliuko į Migliniškių kaimą.
Pilkapiai yra nedidelėje kalvoje, kuri iš trijų pusių apsupta vandeningų, vasarą beveik išdžiūstančių griovių. Rytinėje pusėje grioviai apaugę krūmais ir medžiais. Šiaurės vakarų pusėje pilkapyną riboja lauko keliukas.
Kalva buvo nuolat ariama, o tyrinėjimų laikotarpiu kalvos plotas buvo naudojamas kaip kolūkio ganykla.
1978 m. tyrimų metu pilkapyne aptiktas 21 pilkapis, išsidėstęs gana kompaktiška grupe (kiek toliau nuo pagrindinės pilkapių koncentracijos vietos yra nutolę tik du pilkapiai – Nr. X ir XI). Beveik visi pilkapiai daugiau ar mažiau apardyti, jų sampilų pakraščiai nuarti.
Geriau išlikę tik 8 pilkapiai (Nr. I–VI, VIII–IX). Tikėtina, kad pilkapiai turėjo būti apvalūs, bet dėl nuolatinio lauko arimo jie įgavo ovalo formą (Nr. I–II, XII–XIII, XV). Sampilai sudaryti iš aplinkos žemių (smėlio, smėlio su žvyru). Sampilams taip pat buvo naudoti ir laukų akmenys.
1978 m. archeologinių kasinėjimų metu buvo ištyrinėti keturi rytinės pilkapyno dalies pilkapiai: Nr. XIII–XIV, XVIII–XIX.
Pilkapis Nr. XIII. 9 m ilgio, 6–6,3 m pločio ir 0,85 m aukščio pilkapis. Visas sampilo paviršius apdėtas akmenimis. Rytinis pilkapio šlaitas – status, gerokai nuartas, jame matomi akmenys.
Tyrinėjimų metu aptikti trys griautiniai žmonių kapai (Nr. 1–3). Suardytame kape Nr. 1 rasti smulkūs kaukolės kaulai, šonkaulių fragmentai ir kiti smulkūs kauliukai; kape Nr. 2 – apie 35–40 metų amžiaus moters palaikai; apardytame kape Nr. 3 – blauzdikauliai ir šeivikauliai bei keli pėdos kaulai.
Pilkapis Nr. XIV. Pailga kalvelė, nuarta iš rytų ir vakarų pusių. Pilkapio ilgis – 8,3 m, plotis – 7 m, aukštis – 0,9 m. Pilkapio šiaurės ir pietų pusėse iškastos dvi duobės, o rytinis šonas gerokai nuartas (šioje vietoje sampilas ėmęs byrėti).
Pilkapyje aptikti – vienas degintinis (Nr. 1) ir vienas griautinis (Nr. 2) – žmonių kapai. Kape Nr. 1 sudeginto žmogaus kaulai su pelenais, degėsiai supilti į pailgą duobutę. Kape Nr. 2 mirusysis palaidotas 2,1 × 0,5 m dydžio duobėje užapvalintais kampais, įkastoje į nejudintą žemę.
Pilkapis Nr. XVIII. Šis pilkapis – beveik apvalus, apie 7 m skersmens ir 0,5 m aukščio. Visame jo paviršiuje buvo matomi gana dideli akmenys. Pilkapio rytinė ir vakarinė pusės – nuartos.
1,2 m gylyje (nuo aukščiausio sampilo taško) aptiktos palaidojimo liekanos (kapas Nr. 1). Išliko tik apatinė palaidotojo kūno dalis. Sprendžiant iš mirusiojo kojų padėties kape, jis, tikriausiai, buvo paguldytas į kapą kniūbsčias.
Pilkapis Nr. XIX. Nedidelė pailga kalvelė (4,3 m ilgio, 3,4 m pločio ir 0,4 m aukščio). Aptikta už 5 m į pietus nuo pilkapio Nr. XVIII. Pilkapio rytinis ir vakarinis kraštai stipriai nuarti. Dalis sampilo uždengta gana dideliais akmenimis.
Preparuojant pilkapį aptikta 2,10 × 1,30 m dydžio ir 0,3–0,35 m gylio tamsesnės žemės duobė, bet jokių žmonių palaidojimo žymių šioje duobėje nebuvo surasta.
Neatmestina prielaida, kad laidojimo metu buvo atliekamos ugnies apeigos – pilkapiuose Nr. XIII–XIV ir XIX buvo reguliariai aptinkami smulkūs degėsiai. Visi tyrimų metu aptikti griautiniai kapai buvo apiplėšti (galbūt, išskyrus kapą Nr. 3 pilkapyje Nr. XIII). Eitulionių (Migliniškių) pilkapiai turėtų priklausyti jotvingių gentims (tyrinėti griautiniai kapai datuotini IV a. pab.–V a., degintinis kapas – I tūkst. antrąja puse).