• Skulptorius Antanas Aleksandravičius

      Skulptorius Antanas Aleksandravičius

      Antanas Aleksandravičius gimė 1885 m. gruodžio 3 d. Suvalkų gubernijos Kalvarijos apskrities Gluosninkų kaime, gausioje šeimoje, kurioje buvo dešimt vaikų. Būsimas skulptorius labai anksti neteko tėvų. Svarbų vaidmenį jaunuolio gyvenime suvaidino jo vyresniojo brolio Aleksandro žmona Marija, kuri, deramai įvertinusi keturiolikmečio Antano meninius sugebėjimus, nutarė išsiųsti jį į Krosną mokytis dailės subtilybių pas tautodailininką Matą Kasiulį. Sulaukęs 18 metų, jaunuolis išvyko į Suvalkus ir tapo bažnyčių meistro Adomo Karaliaus mokiniu. Dirbdamas su Karaliumi, Aleksandravičius daugiausia vertėsi altorių ornamentų drožimo darbais Lietuvoje ir Lenkijoje.
      Keliaudamas po buvusias ATR žemes, jaunasis menininkas susipažino su bažnytinių daiktų ir skulptūrų fabriko Varšuvoje savininku – Boleslovu Špetkovskiu. Įkalbėtas Špetkovskio, Aleksandravičius išvyko į Varšuvą ir įstojo į vieną iš Varšuvos dailės mokyklų, vadinamąjį Amatų ir dailės muziejų. Mokydamasis Varšuvoje, menininkas artimai susibičiuliavo su pedagogu ir rašytoju Ksaveru Sakalausku-Vanagėliu, kurį jis vėliau dažnai prisimindavo ir vaizduodavo savo kūriniuose. Siekdamas išvengti šaukimo į Rusijos imperijos kariuomenę, Aleksandravičius persikėlė į JAV 1906 m. ir kitais metais įstojo į Čikagos dailės instituto lipdybos ir paišybos studiją. Baigęs institutą skulptorius sugrįžo į Rusijos imperiją. 1911–1918 m. Aleksandravičius lankė Dailės akademiją Sankt Peterburge.
      Sugrįžęs iš JAV, menininkas kartu su kunigu Povilu Jonuškevičiumi įkūrė dailiųjų dirbinių mokyklą-dirbtuvę Kaune. Skulptorius tapo šios mokymo įstaigos vedėju ir dėstė joje lipdybą, piešimą ir liejimą. Šiuo laikotarpiu Aleksandravičius ne tik mokytojavo, bet ir aktyviai veikė kaip savarankiškas menininkas – sukūrė kunigų Kazimiero Jauniaus ir Kazimiero Prapuolenio, kompozitoriaus Stasio Šimkaus, pedagogo Tomo Ferdinando Žilinsko ir kitų garsių asmenybių biustus. Būdamas didelis Maironio gerbėjas, nulipdė kunigo ir poeto biustą bei profilį iš natūros.
      Labai gilų pėdsaką skulptoriaus kūryboje paliko dr. Jonas Basanavičius, su kuriuo Aleksandravičius susipažino Vilniuje 1918 metais. Per savo gyvenimą menininkas sukūrė daugybę tautos patriarchui skirtų darbų.
      Paskelbus Nepriklausomybę, Aleksandravičius gyveno Marijampolėje ir dėstė piešimą bei lipdybą Rygiškių Jono gimnazijoje. Šiuo periodu dienos šviesą išvydo monumentalūs skulptoriaus darbai, skirti Lietuvos gynėjams bei žuvusiems kovose už Lietuvos Nepriklausomybę. 1922 m. skulptorius persikėlė į Kauną.
      A. Aleksandravičius – darbštus ir produktyvus menininkas: 1918–1940 m. jis sukūrė virš 600 skulptūros darbų, kuriuose yra įamžinta daugybė Lietuvai nusipelniusių asmenybių – menininkų, politikų, dvasinių autoritetų. Aleksandravičiaus sėmėsi įkvėpimo ne tik iš Tėvynės dabarties ir istorijos vaizdinių, bet ir religinių išgyvenimų. Menininko gyvenimo kredo buvo garsioji gydytojo Hipokrato sentencija – „Ars longa, vita brevis“ (lot. „Menas ilgaamžis, gyvenimas trumpas“).
      Labai stiprų smūgį skulptoriui sudavė 1940 m. įvykiai, Lietuvos Nepriklausomybės praradimas. Be to, nemažai Aleksandravičiaus kūrinių buvo atsitiktinai arba tyčia sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metais.
      Kūrėjas mirė 1970 m. vasario 4 d., palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
      Per savo ilgą gyvenimą menininkas yra sukūręs 842 originalius skulptūros darbus. Nemaža dalis Aleksandravičiaus meninio palikimo šiuo metu yra saugoma Lietuvos muziejuose bei užsienyje – Čikagoje, Sankt Peterburge ir Maskvoje. Nepaisant visų istorinių peripetijų, Lietuvoje ir dabar stovi devyni iš keturiolikos skulptoriaus paminklų.

Parodos objektai

   
  • Atviruko fragmentas. A. Aleksandravičiaus sukurtas bareljefas (1908 m.). Simonas Daukantas. XX a. I–II deš.

    Atviruko fragmentas. A. Aleksandravičiaus sukurtas bareljefas (1908 m.). Simonas Daukantas. XX a. I–II deš., XX a. 1 deš. – XX a. 2 deš.

    Atviruko fragmentas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas skydo formos bareljefas. Pavaizduotas Simonas Daukantas (trys ketvirčiai, iki pečių) greta užrašo „LIETUVOS ISTORIKAS → SIMANAS (sic!) DAUKANTAS“. Virš istoriko portreto pavaizduotos dvi plunksnos ir knyga. Aplink S. Daukanto atvaizdą – augalinių motyvų kompozicija. Atributavimas neįskaitomas. Po bareljefu – užrašas „SKULP / A. ALEKSANDRAVICZE (sic!)“. Atviruko apačioje baltame fone – užrašas „SIMANAS (sic!) DAUKANTAS“, dar žemiau – užrašas „Spauda “Kataliko”, Chicago, Ill.“ Bareljefas sukurtas 1908 m. Čikagoje (Ilinojaus valstija, JAV).

    Kitoje iliustracijos pusėje – atvirukams būdingas linijinis žymėjimas su nurodymais „Post Card“, „This space for writing messages.“ (dalinai pažeistas), „This space for Address only.“; pašto ženklui skirtoje vietoje – dalinai apkirptas užrašas „[...] / ONE [CENT] / STAMP“; užrašas pieštuku „Ant. Aleksandravičius / Chicago Ill. → 1908 m.“; violetinės spalvos antspaudas „Скульпторъ Александровичъ“; klijų žymės.

    Atvirukas pagamintas XX a. I–II deš.

  • Atviruko fragmentas. A. Aleksandravičiaus sukurtas medinis bareljefas (1909 m.). Vincas Kudirka. XX a. I p.

    Atviruko fragmentas. A. Aleksandravičiaus sukurtas medinis bareljefas (1909 m.). Vincas Kudirka. XX a. I p., XX a. I p.

    Atviruko fragmentas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas medinis bareljefas. Pavaizduotas Vincas Kudirka (trys ketvirčiai, iki pečių) lauro šakelės fone. Po Kudirkos atvaizdu – užrašas „1858 KUDIRKA 1899“, aplink atvaizdą – masyvus rėmas, pagražintas augaliniais motyvais. Bareljefas sukurtas 1909 m. Čikagoje (Ilinojaus valstija, JAV). Atviruko fragmentas priklijuotas ant juodo kartono.

    Kitoje kartono pusėje – užrašas pieštuku „ČIKAGA / 1909 / MEDIS“; klijų žymės.

    Atvirukas pagamintas XX a. I p.

  • Atviruko fragmentas. A. Aleksandravičiaus sukurtas bareljefas (1910 m.). Vytis. Apie 1924 m.

    Atviruko fragmentas. A. Aleksandravičiaus sukurtas bareljefas (1910 m.). Vytis. Apie 1924 m., ~1924 m.

    Atviruko fragmentas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas skydo formos bareljefas. Pavaizduotas Lietuvos herbas „Vytis“ greta penklinės su natomis ir ištrauka iš Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ („Lietuva, Tėvyne mūsų, / Tu didvyrių žeme!”). Atributavimas: „A. Aleksandravičius. 1910.“ Bareljefas sukurtas 1910 m. Čikagoje (Ilinojaus valstija, JAV).

    Kitoje iliustracijos pusėje – atvirukams būdingas linijinis žymėjimas su nurodymu „[Postkar]te – Krasos lakštelis“; užrašas pieštuku „ČIKAGA 1910“; pieštuku nupiešta žvaigždė; klijų žymės.

    Atvirukas pagamintas apie 1924 m.

  • Fotografija. A. Aleksandravičius Čikagoje apie 1910 m.

    Fotografija. A. Aleksandravičius Čikagoje apie 1910 m., ~1910 m.

    Fotografija. Skulptoriaus Antanas Aleksandravičius (1885–1970 m.) Čikagoje apie 1910 m. Fotografijoje menininkas pavaizduotas profiliu, stovintis, sukryžiavęs rankas ant krūtinės.

    Kitoje fotografijos pusėje – užrašas pieštuku „A. Aleksandravičius / Skulptorius / JAV / apie / 1910 m. / Čikagoje“.

    Fotografija pagaminta apie 1910 m.

  • Atvirukas. A. Aleksandravičiaus sukurtas bareljefas (1912 m.). Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis. XX a. II–III deš.

    Atvirukas. A. Aleksandravičiaus sukurtas bareljefas (1912 m.). Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis. XX a. II–III deš., XX a. 2 deš. – XX a. 3 deš.

    Atvirukas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas bareljefas. Pavaizduotas pedagogas ir rašytojas Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (trys ketvirčiai, iki kaklo) greta užrašo „Vanagėlis“. Atributavimas: „A. Aleksandravičius.“ Atviruko apačioje – atspausdintas užrašas „Vanagėlis“, jo šonuose – užrašai juodu rašikliu „Vilnius.“ ir „1912.“; dalis atviruko apatinės dalies yra uždažyta juodu rašikliu. Bareljefas sukurtas 1912 m.

    Kitoje kartono pusėje – užrašas pieštuku „Br. Aleksandravičienė d. Aleksandro“.

    Atvirukas pagamintas XX a. II–III deš.

  • Fotonuotrauka. A. Aleksandravičius Kauno dailiųjų amatų mokyklos patalpoje (1912–1913 m.).

    Fotonuotrauka. A. Aleksandravičius Kauno dailiųjų amatų mokyklos patalpoje (1912–1913 m.)., 1912–1913 m. (?)

    Fotonuotrauka. Skulptorius Antanas Aleksandravičius (1885–1970 m.) Kauno dailiųjų amatų mokyklos patalpoje 1912–1913 m. greta mokinių ir (arba) kolegų.

    Kitoje fotonuotraukos pusėje – užrašas pieštuku „AMATŲ MOKYKLA / 1912–1913“; klijų žymės.

    Fotonuotrauka pagaminta 1912–1913 m. (?)

  • Atviruko fragmentas. A. Aleksandravičiaus sukurtas bareljefas (1913 m.). Kazimieras Jaunius. Apie 1919 m.

    Atviruko fragmentas. A. Aleksandravičiaus sukurtas bareljefas (1913 m.). Kazimieras Jaunius. Apie 1919 m., ~1919 m.

    Atviruko fragmentas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas bareljefas. Pavaizduotas kunigas ir teologas Kazimieras Jaunius (trys ketvirčiai, iki pečių) greta augalinių motyvų kompozicijos ir užrašo „KUN. KAZ. / 1849 → Dr. JAUNIUS / 1908“. Atviruko viršuje – užrašas „A. ALEKSANDRAVIČIUS“, apačioje – užretušuotas užrašas. Bareljefas sukurtas 1913 m. Kaune.

    Kitoje kartono pusėje – užrašas pieštuku „KAUNAS, 1913“; klijų žymės.

    Atvirukas pagamintas apie 1919 m.

  • Atvirukas. A. Aleksandravičiaus sukurtas biustas (1913 m.). Kazimieras Prapuolenis. Apie XX a. III–IV deš.

    Atvirukas. A. Aleksandravičiaus sukurtas biustas (1913 m.). Kazimieras Prapuolenis. Apie XX a. III–IV deš., ~XX a. 3 deš. – ~XX a. 4 deš.

    Atviruko fragmentas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas biustas. Pavaizduotas kunigas Kazimieras Prapuolenis greta užrašo „[KU]N. PRAPUOLENIS“. Biustas sukurtas 1913 m. Kaune.

    Kitoje iliustracijos pusėje – atvirukams būdingas linijinis žymėjimas; užrašas pieštuku „KAUNAS, 1913“; klijų žymės.

    Atvirukas pagamintas apie XX a. III–IV deš.

  • Atvirukas. A. Aleksandravičiaus sukurtas biustas (1913 m.). Stasys Šimkus. Apie 1913 m.

    Atvirukas. A. Aleksandravičiaus sukurtas biustas (1913 m.). Stasys Šimkus. Apie 1913 m., ~1913 m.

    Atvirukas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas biustas. Pavaizduotas kompozitorius ir dirigentas Stasys Šimkus. Biusto kojelė – lyros formos; virš lyros – užrašas „S. ŠIMKUS“. Atviruko apačioje – užrašai „Stasys Šimkus.“ (kairėje) ir „A. Aleksandravičius.“ (dešinėje). Biustas sukurtas 1913 m. Kaune.

    Kitoje iliustracijos pusėje – atvirukams būdingas linijinis žymėjimas; užrašai skirtingais mėlynais rašikliais: „Šlapelių rin[kinys?] (I) / [Marijos Piaseckaitės-Šlapelienės parašas?] (II)“; pieštuku nupiešta žvaigždė.

    Atvirukas pagamintas apie 1913 m.

  • Atvirukas. A. Aleksandravičiaus sukurtas biustas (1913 m.). Tomas Ferdinandas Žilinskas. Apie XX a. III–IV deš.

    Atvirukas. A. Aleksandravičiaus sukurtas biustas (1913 m.). Tomas Ferdinandas Žilinskas. Apie XX a. III–IV deš., ~XX a. 3 deš. – ~XX a. 4 deš.

    Atviruko fragmentas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas biustas. Pavaizduotas pedagogas Tomas Ferdinandas Žilinskas. Ant biusto – užrašas „Tm. ŽILINSKIS“. Biustas sukurtas 1913 m. Kaune.

    Kitoje iliustracijos pusėje – atvirukams būdingas linijinis žymėjimas; užrašas pieštuku „KAUNAS, / 1913“; klijų žymės.

    Atvirukas pagamintas apie XX a. III–IV deš.

  • Atviruko fragmentas. A. Aleksandravičiaus sukurtas bareljefas (1913 m.). Maironis. Apie XX a. III–IV deš.

    Atviruko fragmentas. A. Aleksandravičiaus sukurtas bareljefas (1913 m.). Maironis. Apie XX a. III–IV deš., ~XX a. 3 deš. – ~XX a. 4 deš.

    Atviruko fragmentas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas apskritimo formos bareljefas. Pavaizduotas kunigas ir poetas Maironis (Jonas Mačiulis; profiliu, iki kaklo). Bareljefas sukurtas 1913 m. Kaune.

    Kitoje kartono pusėje – užrašas pieštuku „MAIRONIS / A. A. / KAUNAS / 1913“; klijų žymės.

    Atvirukas pagamintas apie XX a. III–IV deš.

  • Atvirukas. A. Aleksandravičiaus sukurtas biustas (1918 m.). Dr. Jonas Basanavičius. XX a. II–IV deš.

    Atvirukas. A. Aleksandravičiaus sukurtas biustas (1918 m.). Dr. Jonas Basanavičius. XX a. II–IV deš., XX a. 2 deš. – XX a. 4 deš.

    Atvirukas. Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus (1885–1970 m.) sukurtas biustas. Pavaizduotas Dr. Jonas Basanavičius. Biustas sukurtas 1918 m. Vilniuje.

    Kitoje iliustracijos pusėje – atvirukams būdingas linijinis žymėjimas; užrašai „Dr. JONAS BASANAVIČIUS / tautos atgimimo patriarchas / (1851 - 1927)“ ir „Išleido B-vė „MALDA“ Kaunas, Vilniaus g-vė 22“; pieštuku nupiešta žvaigždė.

    Atvirukas pagamintas XX a. II–IV deš.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...
Skaityti daugiau apie Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“ »

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...
Skaityti daugiau apie Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas" »

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...
Skaityti daugiau apie Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda" »