• Hiperinfliacija Vokietijoje 1918-1923 m.

      Hiperinfliacija Vokietijoje 1918-1923 m.

      Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijai buvo nurodyta sumokėti milžiniškas reparacijas nuo karo nukentėjusioms tautoms. Tai buvo viena iš priežasčių, lėmusių, kad šalį apėmė viena didžiausių infliacijų pasaulio istorijoje, šiandien dar vadinama hiperinfliacija. Beprotiškas kainų augimas ir valiutos nuvertėjimas piką pasiekė 1923 m., kuomet vienu metu kepalas duonos kainavo 200 milijardų markių. Kainos keitėsi ne dienom, o valandom. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti kartais netgi kurioziškų istorijų, kai, pavyzdžiui, žmogui keliaujant į parduotuvę produktų, drabužių, ar kitų prekių, kainos pakildavo tiek, kad pinigų užtekdavo nebent nusipirkti bilietą kelionei namo.
      Viena priežasčių, lėmusių tokią tragišką finansinę padėtį pokario metais, buvo ta, kad Vokietijos valdžia tvirtai tikėjo pergale kare ir tai nuolatos akcentavo visuomenei. Karo metu buvo priimtas keistas sprendimas – finansuoti karą ne iš Vokietijos mokesčių mokėtojų kišenės, o skolintis pinigus iš kitų valstybių, tikint, kad pergalės kare atveju, bus galima užgrobti turtingas, išteklių turinčias teritorijas ir taip padengti patirtas išlaidas ir skolas. Tačiau Vokietija ne tik pralaimėjo karą, bet pagal Versalio taikos sutartį šaliai buvo paskirta sumokėti 132 milijardų markių baudą – reparacijas sąjungininkams už kare patirtus nuostolius.
      Prastėjant ekonominei situacijai šalyje ir augant gyventojų nepasitenkinimui susidariusia padėtimi, Vokietijos valdžia ėmėsi įvairių taktikų sukontroliuoti neregėtą kainų augimą. Buvo pradėta spausdinti daugiau pinigų ir pirkti už juos užsienio valiutą. Deja, planas žlugo, apyvartoje susidarė per didelis kiekis pinigų ir per mažas kiekis prekių. Markės kursas, lyginat su JAV doleriu, ėmė sparčiai kristi. Pavyzdžiui, prieš karą, JAV doleris buvo vertas 4,2 Vokietijos markių. Pasirašius Versalio taikos sutartį, kursas pašoko iki 320 markių už dolerį, vėliau infliacijos tempai tapo visiškai nebekontroliuojami, o 1923 m. pasiekė nesuvokiamas žemumas. Tų metų lapkričio mėnesį, 1 JAV doleris buvo vertas 4,2 trilijonų markių (4,210,500,000,000). Įdomus faktas, kad rinkoje nebuvo prekių deficito, paprasčiausiai, nebuvo stabilios valiutos prekėms įsigyti ir, galiausiai, popieriniai pinigai prarado savo prasmę, ypač kai vienu metu banknotų spausdinimo kaštai viršijo pačių pinigų vertę. Algas darbininkams imta mokėti kelis kartus per dieną, žmonės į darbą atsinešdavo krepšius ir kuprines, sutalpinti pinigams, o bijodami dar didesnio nuvertėjimo, skubėdavo kuo greičiau išleisti gautus pinigus. Galiausiai, kai kur pradėta mokėti atlyginimus ne beverčiais tapusiais pinigais, o maisto produktais, drabužiais, kuru ir kitkuo. Tarp gyventojų susiformavo mainų sistema – žmonės tarpusavyje keitėsi maisto produktais, mainydavo drabužius į batus ir panašiai. Labiausiai dėl šios ekonominės krizės nukentėjo vokiečiai, gaudavę fiksuotus atlyginimus – įvairūs tarnautojai, darbininkai, taip pat pensininkai, studentai, socialinių išmokų gavėjai, žmonės, turėję santaupų.
      Visuomenėje vyravęs nusivylimas ir nepasitikėjimas netruko pereiti į abejingumą ir „gyvenimą šia diena“, išaugo alkoholizmas ir narkotikų vartojimas. Ekonominę situaciją pavyko stabilizuoti 1923 m. pabaigoje, kuomet buvo įvesta nauja valiuta – reichsmarkė. Ji buvo paremta žemės ūkio ir pramoninės žemės paskolomis. Valiuta priimta prieš karą buvusiu kursu – 4,2 reichsmarkės už 1 JAV dolerį.
      Šioje virtualioje parodoje galima pamatyti kai kuriuos didesnių nominalų banknotus, cirkuliavusius Vokietijoje aptariamu laikotarpiu. Eksponuojami banknotai yra nuo 100 tūkstančių iki 50 milijardų markių vertės.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...