• Partizanų ir tremtinių atvirukai

      Partizanų ir tremtinių atvirukai

      Komunistinei Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, visa jos tautinė ir religinė veikla buvo sustabdyta. 1939 metų spalio 11 d. Maskvoje pasirašytas NKVD įsakymas Nr. 00122 ir parengtos instrukcijos apie „antitarybinio elemento“ likvidavimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.
      1940 metų liepą pradėti masiniai areštai. 1941 metų birželio 14-ąją pradėti masiniai trėmimai truko iki birželio 22-osios. Tai buvo iš anksto suplanuota ir parengta akcija. Labiausiai nukentėjo inteligentija. Buvo ištremti Lietuvos Respublikos politiniai veikėjai, partijų ir organizacijų vadovai, karininkai, gydytojai, mokytojai, ūkininkai ir jų šeimos.
      1944-1948 metais vyko antroji masinė trėmimų banga. Buvo siekiama užgniaužti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekius, nutraukti pasipriešinimą visuotinei karinei mobilizacijai, palaužti lietuvių dvasią, sunaikinti inteligentiją. Masiškai buvo išvežami politiniai kaliniai.
      1948-1952 metais sovietai masiškai suiminėjo Lietuvos partizanus, jų rėmėjus, gimines.
      Dešimtys tūkstančių lietuvių, išplėšti iš namų, gyvuliniais vagonais atvežti į atšiauriausius Sibiro regionus, badaudami ir sunkiai dirbdami, praradę artimuosius, stengėsi nepalūžti ir savo širdyse bei mintyse nešiojosi Tėvynės prisiminimus bei viltį ten sugrįžti. Slapta puoselėjo lietuviškas tradicijas, šventė šventes, kūrė rankdarbius, primenančius Tėvynę. Dėl didelio nepritekliaus, pasitelkę kūrybiškus sprendimus, laiškus rašė ant beržo tošies, dažnai linkėjimai ir sveikinimai artimiesiems nuguldavo ant siuvinėtų „atvirukų“, kuriems tremtinys Justinas Sajauskas naudoja terminą „vizitėlės“. Siuvinėtuose rankdarbiuose ir piešiniuose dažnai atsispindėjo nepriklausomos valstybės simboliai – Gediminaičių stulpai, Vyčio kryžius, trispalvė. Paradoksalu, tačiau tautinės simbolikos naudojimas tremtyje ir lageriuose, tikėtina, laisvesnis negu Lietuvoje, nes didelė dalis tolimuose kraštuose prižiūrėtojais dirbusių asmenų ne visada suvokdavo šių simbolių prasmę. Lietuvoje už jų naudojimą buvo labai griežtai baudžiama.
      Praėjus 80-čiai metų nuo pirmųjų masinių trėmimų, pristatome Trakų istorijos muziejaus fonduose saugomą atvirukų rinkinį „Gyvasties ženklai. Partizanų ir tremtinių atvirukai“, kuris išleistas Bolševikinės okupacijos pirmųjų trėmimų 60-mečiui prisiminti. Pluoštelis pogrindyje pagamintų atvirukų, kurių originalai dabar yra saugomi Tauro apygardos partizanų ir tremties, Kauno Tremties ir rezistencijos muziejuose bei asmeniniuose archyvuose, kvietusių kovoti ir žadinusių viltį išlikti – leidyklos „Atmintis“ pagarba pasipriešinusiųjų didvyriškumui.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.