Trakų istorijos muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
„Mylintis visus ir visų mylimas. Jis visada kalbėjo su Dievu ir nuo Dievo.“ Palaimintasis Jordanas Saksonietis
Dominykas (Domingo de Guzmán, 1170–1221) gimė Kaleruegoje (Ispanijos Burgoso provincija). Taip pavadintas buvo šv. Dominyko Siliečio, kurio abatija buvo visai netoli gimtojo miesto, garbei. Dominyko Guzmano kelias į šventumą prasidėjo dar jam negimus. Ankstyvuosiuose šaltiniuose apie šventąjį, Dominyko tėvai minimi šykščiai. Jo įpėdinis, šv. Jordanas Saksonietis, pažinojęs dominikonų ordino įkūrėją nuo 1219 m., pasakoja, kad Dominyko motina Joana buvusi nevaisinga, todėl keliavo į piligriminę kelionę į Silos abatiją melsti užtarimo. Bekeliaujant ji susapnavusi sapną – jog jai iš įsčių iššoka šuo, nešinas liepsnojančiu deglu, ir tarsi padega žemę. Po to jai gimė sūnus – Dominykas, kuris vėliau tapo šventuoju ir dominikonų ordino įkūrėju – Domini Canis, lietuviškai reiškiančiu „Viešpaties šuo”. Ne veltui pagrindiniu šventojo atributu vėliau tapo šuo, laikantis nasruose liepsnojantį deglą. Apie šventojo tėvą taip pat nėra daug informacijos: praėjus šimtmečiui po Dominyko gimimo, vietinis autorius teigė, kad Dominyko tėvas buvo „vir venerabilis et dives in populo suo“ (liet. garbingas ir turtingas žmogus savo kaime), (Rodrigo de Cerrato, Vita S. Dominici). Sulaukusio septynerių berniuko išsilavinimas buvo pavestas dėdės kunigo globai. Būdamas keturiolikos metų, Dominykas buvo išsiųstas į Ispaniją, Santa María de La Vid premonstrantų vienuolyną, vėliau perkeltas tolimesnėms studijoms į Palensijos mokyklas. Palensijoje jis šešerius metus skyrė menui, o ketverius – teologijai. 1196 metais priėmė kunigystės šventimus, tapo Osmos kapitulos kanauninku, o 1201 metais – prepozito pavaduotoju. 1203 m. ar 1204 m. Dominykas, Kastilijos karaliaus Alfonso VIII pavedimu, lydėjo Osmos vyskupą Diegą di Acebesą (Diego di Acebes) diplomatinėje misijoje Danijoje. Misijos metu pažino to meto krikščionybės problemas Baltijos regione. Grįždami misionieriai susitiko su vienuoliais cisterciečiais, kuriuos popiežius Inocentas III pasiuntė pamokslauti prieš katarus – krikščionių religinę sektą, turinčią gnostinius ir dualistinius įsitikinimus, Katalikų Bažnyčios laikytus eretiškais. Matydamas jų nesėkmes, vyskupas ir Dominykas savo ganytojišką darbą pradėjo vykdyti nauju būdu – pamokslaudami tiek žodžiu, tiek asmeniniu pavyzdžiu: keliaudami liudijo evangelinį gyvenimą – neturtą ir paprastumą. Po vyskupo Diego mirties, Dominykas vienas tęsė savo „atvertimo“ misiją. Netrukus atsirado pasekėjų, iš kurių susiformavo būsimos naujos vienuolių bendruomenės užuomazga. Pirmoji Pamokslininkų ordino bendruomenė buvo įkurta, kai Tulūzoje nusistovėjo taika po katarams 1209 m. paskelbto kryžiaus žygio, Dominykas apsisprendė suburti brolių pamokslininkų bendruomenę. Tai buvo padaryta 1215 m. balandžio mėn. 25 dieną. Nauja vienuolija oficialiai patvirtinta 1216 metais – popiežius Honorijus III bule suteikė Dominyko bendruomenei popiežiaus globos teises ir patvirtino pačių pamokslininkų bendru nutarimu pasirinktą vienuolinio gyvenimo – šv. Augustino – regulą.
Bene labiausiai minimas bei vaizduojamas šv. Dominyko atributas – žydinti lelija dešinėje rankoje, kaip aliuzija į šventojo skaistumą. Viena legenda pasakoja, kad šv. Dominyko krikšto metu jo krikštamotė išvydo žvaigždę ant kaktos, todėl kitas įprastas atributas – ant šventojo kaktos esanti žvaigždė. Šv. Dominykui niekaip nesisekė krikščioniška kova su eretiškaisiais katarais, todėl jis maldavo Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimo. Apsireiškusi Mergelė Marija įteikė Šv. Dominykui rožančių, kurį liepė naudoti skelbiant Evangeliją – nuo to laiko rožinis tapo dar vienu šventojo atributu. Kiti atributai – knyga ir lazda: būtent šiuos daiktus, kad juos turėtų skelbdamas Kristaus žodį, „Auksinėje legendoje“ šventajam įteikė Petras ir Povilas.
„Palaidokite mane po brolių kojomis“ – taip šv. Dominykas kalbėjo savo mirties akivaizdoje: šventajam sunkiai sergant, broliai dominikonai jį nuvedė į vietinę benediktinų abatiją, tikėdamiesi, kad jis galės pailsėti ir atgaus gyvybines jėgas. Sveikatai vis prastėjant, benediktinų viršininkas užsiminė, kad jam būtų labai malonu palaidoti Dominyką čia pat, abatijoje – šventam žmogui būtų suteikta kripta, kurioje tilptų daugybė piligrimų. Visgi šventasis paprieštaravo benediktinų vyresniojo pasiūlymui ir paprašė savo brolių po mirties jį palaidoti dominikonų vienuolyne, nežymėtame kape – „po brolių kojomis“… Dominykas mirė Bolonijoje, 1221 metais, sulaukęs vos penkiasdešimt vienerių. Neilgai trukus, praėjus trylikai metų po jo mirties, 1234-aisiais popiežius Grigalius IX jį paskelbė šventuoju.
Informacija parengta remiantis naujausia lietuvių kalba apie šv. Dominyko gyvenimą išleista studija: Jean-René Bouchet, „Šv. Dominykas“, vertė E. Klimenka, Vilnius, „Aidai“, 2010.
Šventasis vaizduojamas klūpantis priešais Nukryžiuotąjį vienuolyno celėje. Už jo matomas lovos kampas, šalia kryžiaus - deglas ant pakylos. Šv. Dominykas vaizduojamas vilkintis vienuolio rūbais, vieną ranką uždėjęs Jėzui ant kelio, kita - nuleidęs į apačią. Apačioje paveikslėlio - užrašas lotynų kalba.
Šventasis vaizduojamas klūpantis priešais altorių su paveikslu, kur vaizduojama Šv. Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi. Altorius dengtas audiniu, krašte stovi žvakidė su degančia žvake. Šv. Dominykas vaizduojamas su vienuolio drabužiais, rankos išskėstos į šonus, su ištiestais pirštais. Ant galvos - stilizuotas nimbas su viena žvaigžde centre. Apačioje - užrašas užrašas italų kalba - "S. Domenico 4 agosto".
Šventasis vaizduojamas paveikslėlio centrinėje dalyje, pasisukęs į dešinę, vilkintis vienuolio drabužiais. Viršugalvyje - tonzūra. Virš jos - stilizuotas nimbas su septyniakampe žvaigžde centre bei geometrinių ornamentų eile baltame fone. Dešinėje rankoje laiko lelijos žiedą, kairėje - atverstą knygą. Stačiakampyje rėmelyje pagal laikrodžio rodykle užrašas lotynų kalba spausdintinėmis raidėmis - STRENVE FIDEI DEFENSOR ORA PRO NOBIS. Apačioje paveikslėlio smulkūs užrašai prancūzų kalba. Žemiau jų - taip pat prancūzų - S. DOMINIQUE par le bienheureux angelique de fiezole.
Šventasis vaizduojamas ovalo formos rėmelyje, šonuose - stilizuotos virvės su širdies motyvu galuose.. Šv. Dominykas vaizduojamas centre kartu su Šv. Pranciškumi iš Asyžiaus, vilkintys vienuolio drabužiais. Centre - masyvus gaublys. Virš šventųjų - dvi figūros debesyse. Virš paveikslo užrašas - MRA. Apatinėje dalyje bei nugarinėje pusėje - užrašai vokiečių kalba.
Šventasis vaizduojamas ovalo formos kartušo stiliaus rėmelyje, centrinėje dalyje viršuje rėmelio - šventoji komunija. Šv. Dominykas vaizduojamas stovintis, rankoje laikantis lazdą, vilkintis vienuolio drabužiais. Su aureole virš galvos. Dešiniajame kampe matoma Šv. Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi, kuris duoda šventajam rožančių. Aplink - minia šlovinančių žmonių. Viršutinėje, apatinėje dalyje bei nugarinėje graviūros pusėje - tekstas vokiečiu kalba.
Šventasis vaizduojamas apskritimo formos stiliaus rėmelyje, šonuose, apatinėje bei viršutinėje dalyse - stilizuotos kriauklės. Šv. Dominykas vaizduojamas centre, vilkintis vienuolio drabužiais, laikantis kryžių bei lelijos žiedą. Su aureole virš galvos. Dešiniajame kampe matomas šuo su deglu nasruose. Apatinėje dalyje bei nugarinėje graviūros pusėje - tekstas lotynų kalba.
Šventasis vaizduojamas kartu su Šv. Pranciškumi iš Asyžiaus, stovintys prie moters, gulinčios mirties patale. Lovos galvūgalyje - angelas su rožančiumi rankose bei skeletas su smėlio laikrodžiu bei strėle rankose. Virš galvos - debesų fragmentai, kuriems prasiskyrus matomi angelai, Jonas Krikštytojas bei nežinoma Šventoji. Nugarinėje pusėje - tekstas vokiečių kalba.
Šventasis vaizduojamas centrinėje paveikslo dalyje, dešinėje rankoje laikantis bažnyčią, kairėje - ferula. Apatinėje dalyje centre - gaublys su kryžiumi, kampe - stilizuotas šuo su deglu nasruose. Šv. Dominykas vilki vienuolio drabužiais, galva šiek tiek pasukta į dešinę, nuleista žemyn. Po paveiksliuku užrašas S. Dominicvs. Nugarinėje pusėje - tekstas prancūzų kalba.
Šventasis vaizduojamas sėdintis prie stalo, dengto bordo spalvos audiniu su aukso spalvos kutais galuose. Dešinė ranka nuleista žemyn, pirštai išskleisti, kita - sulenkta per alkūnę ir pakelta į viršų, rodomuoju pirštu rodo į dangų. Šventasis vilki vienuolio drabužiais. Šalia kojų - stilizuotas gaublys bei šuo, su deglu nasruose. Dešinėje, viršutinėje paveikslėlio dalyje - klostuotos tamsiai žalios spalvos užuolaidos su aukso kutais apačioje. Vietomis dekoruota rokoko stiliaus rėmeliu su dekoratyviniais aukso spalvos rokailių fragmentais bei rausvais rožių žiedais su žalios spalvos žiedlapiais. Viršutinėje dalyje - rožinės spalvos debesų fragmentas su geltonos spalvos spinduliuojančiu saulės motyvu centre, vaizduojamu kaip septyniakampė žvaigždė. Joje - abrevacija MRA (Maria Regina Angelorum). Po paveikslu užrašas lotyniškai - S. P. Dominicus Fund. O. Praed.
Šventasis vaizduojamas centrinėje litografijos centrinėje dalyje - stovintis, rankos neryškiai sulenktos per alkūnes. Kairėje rankoje laiko lelijos žiedą. Dešinėje - knygą su rožiniu. Šv. Dominykas vaizduojamas vilkintis vienuolio drabužiais. Virš galvos - aureolė su šešiakampe žvaigžde centre, raudonos spalvos. Šventasis vaizduojamas stovintis ant stilizuotos žolės, žalios spalvos. Fonas - mėlynos spalvos, dekoruotas pasikartojančiais saulės bei debesų ornamentais. Bendras fonas - aukso spalvos, dekoruotas pasikartojančiais spalvotais augaliniais ornamentais.Viršutinėje dalyje užrašas - DOMINICVS. Apačioje paveikslėlio - Imp. en couleur par Hangard - Mauge (litografijos autorius).
Šventasis vaizduojamas pasisukęs į dešinę, klūpintis ant stilizuoto debesies, rankas ištiesęs į priekį su išskleistais pirštais. Galva neryškiai pakelta į viršų, žvilgsnis taip pat, burna šiek tiek pražiota. Vaizduojamas vilkintis vienuolio drabužiais, su apsiaustu. Virš galvos - aureolė bei 6 - kampė žvaigždė. Apačioje paveikslo centre - gaublys bei knyga, į dešinę - gulintis šuo su liepsnojančiu deglu nasruose. šv. Dominyką supa angelai, iš kuri apačioje, kairėje esantis - laiko lelijos žiedą. Apatinėje graviūros dalyje užrašas iš kairės į dešinę- Appo Wagner Ven.a. C.P.E.S., St. Domenico, Z. 22.
Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“ 
Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas" 
Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda" 
 |
 |
 |
 |
 |
 |