• Ženkleliai, skirti LTOK ir vasaros olimpinėms žaidynėms

      Ženkleliai, skirti LTOK ir vasaros olimpinėms žaidynėms

      2021 m. liepos 23 d. Japonijos sostinėje Tokijuje prasidės XXXII vasaros olimpinės žaidynės. Kas ketverius metus vykstančios didžiausios sporto šventės ištakos siekia Helados laikus. Pirmoji rašytiniuose istorijos šaltiniuose užfiksuota olimpinių žaidynių data – 776 m. prieš mūsų erą. Olimpijos mieste žaidynės vykdavo kas ketverius metus, o šis laikotarpis buvo vadinamas olimpiada. Senovės Graikijoje atletų varžybos buvo labai populiarios. Olimpinės žaidynės buvo prestižinė šventė, į kurią atvykdavo atletai iš visos Graikijos. Nugalėtojai pelnydavo didžiulę šlovę sau asmeniškai, savo giminei ir gimtajam miestui, jų garbei buvo statomos statulos ir kuriama poezija. Tuomet esminis olimpinių žaidynių motyvas buvo religinis – ši šventė buvo rengiama vyriausiojo graikų dievo Dzeuso garbei, todėl 394 m. Romos imperijos (kurios sudėtyje tuomet jau buvo atsidūrusi Graikija) imperatorius Teodosijus I Didysis (347–395) olimpines žaidynes uždraudė kaip pagonišką šventę.
      XIX a. pab. olimpinės žaidynės buvo atkurtos. Prancūzų visuomenės veikėjo, pedagogo, barono Pjero de Kuberteno (Pierre de Coubertin 1863–1937) iniciatyva 1894 m. birželio 23 d. Paryžiuje Pasaulinio sporto kongreso metu buvo nutarta atgaivinti olimpines žaidynes ir įsteigti Tarptautinį Olimpinį Komitetą (TOK). Numatyta, kad olimpinės žaidynės bus rengiamos skirtinguose pasaulio miestuose ir pagal Senovės Graikijos tradiciją vyks kas ketverius metus. Jau po dviejų metų, 1896 m., Graikijos sostinėje Atėnuose įvyko pirmosios atkurtos olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo 241 sportininkas iš 14 valstybių. Šiose olimpinėse žaidynėse iš pradžių buvo tik vasaros sporto šakos. 1921 m. TOK nusprendė, kad 1924 m. greta numatytų vasaros olimpinių žaidynių turi būti organizuojama ir žiemos sporto šakų šventė. Taigi, 1924 m., Prancūzijos mieste Šamoni įvyko numatytas renginys, kuris vėliau oficialiai buvo pripažintas pirmosiomis žiemos olimpinėmis žaidynėmis. Vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais iki pat 1992 m., o tuomet buvo numatyta, kad abi olimpiadas skirs 2 metai.
      1924 m. Paryžiuje vykusiose Olimpinėse žaidynėse, kaip nepriklausomos valstybės atstovai, debiutavo Lietuvos sportininkai. Mūsų šaliai tada atstovavo paskubomis suburta futbolo rinktinė ir dviratininkai Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas. Debiutas nebuvo sėkmingas – futbolininkai pralaimėjo pirmąsias rungtynes šveicarams 0:9 ir į tolesnį etapą nepateko, o dviratininkams pasiekti finišą sutrukdė dviračių gedimai. Po ketverių metų – 1928 m., Lietuvos sportininkai dalyvavo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse, tačiau medalių neiškovojo. Kitose dvejose tarpukariu vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse – 1932 m. Los Andžele ir 1936 m. Berlyne – Lietuvos sportininkai nedalyvavo. 1937 m. gruodžio 18 d. įkurtas Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas (LTOK), o 1939 m. šią instituciją oficialiai pripažino TOK. Tačiau 1940 m. SSRS okupavus mūsų šalį buvo sustabdyta LTOK veikla. Sovietinės okupacijos metais mūsų šalies sportininkai, atstovaudami SSRS rinktinę, iškovojo nemažai medalių, tačiau apdovanojimų ceremonijose Lietuvos trispalvė į viršų nekilo ir Tautiška giesmė olimpiniais čempionais tapusiems lietuviams neskambėjo. 1988 m. veiklą pradėjus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, sporto bendruomenėje kilo minčių atkurti LTOK. Tų pačių, 1988 m., pabaigoje ši idėja įgyvendinta. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, o jau sekančiais metais – 1991 m. rugsėjo 18 d., LTOK, tuomet jau kaip oficialų nepriklausomos valstybės nacionalinį olimpinį komitetą, pripažino TOK vykdomasis komitetas. Akcentuota, kad tai nėra naujas pripažinimas, o jau įvykusio – 1939 m. pripažinimo patvirtinimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva dalyvavo visose olimpinėse žaidynės. Džiugu, kad visose vasaros olimpinėse žaidynėse (1992 m. Barselonoje, 1996 m. Atlantoje, 2000 m. Sidnėjuje, 2004 m. Atėnuose, 2008 m. Pekine, 2012 m. Londone, 2016 m. Rio de Žaneire) Lietuvos sportininkai kilo ant nugalėtojų pakylos: iškovojo 6 – aukso, 6 – sidabro ir 13 – bronzos olimpinių medalių.
      Artėjant XXXII vasaros olimpinėms žaidynėms Tokijuje, pristatome Trakų istorijos muziejaus faleristikos rinkinyje saugomus ženklelius, vasaros olimpinių žaidynių ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) tematika.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...