• Miestų simboliai – herbai – pašto ženkluose

      Miestų simboliai – herbai – pašto ženkluose

      Kiekvienas miestas išsiskiria ne tik savo pavadinimu, bet ir herbu. Iš jo galima sužinoti apie miesto istoriją arba jo išskirtinumą. Herbas gali būti suteiktas ne tik valstybei ar miestui – tai luomo, giminės, asmens skiriamasis ženklas.
      Lietuvoje XIV a. kunigaikščių ženklai jau atitiko herbo aprašymą. Seniausi herbai linijiniai. Tokie yra Gediminaičių stulpai, tapę Gediminaičių dinastijos herbu (XIV a.), ir dvigubas kryžius – Jogailos simbolis (Jogailaičiai, XIV a. pabaiga), vėliau XV a. tapęs sudėtine valstybės herbo dalimi. Ponų herbai susiformavo XIV a. pabaigoje-XV a. pradžioje.
      Lietuvos miestams herbai pradėti suteikti nuo XIV a. jiems suteikiant Magdeburgo teises. Lietuvos miestelių raidos istorijoje svarbiu laikomas Ketverių metų seimo laikotarpis. 1791 m. balandžio 18 d. Seime buvo priimtas miestų įstatymas, o gegužės 3 d. – įstatymas, žinomas kaip Gegužės 3-osios Konstitucija. Miestiečiai tapo valstybės piliečiais, gavo asmens laisvę ir miesto žemės nuosavybės teisę. Gegužės 3-osios Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų 1789 m. kovo 4 d. įsigaliojusios Konstitucijos. Net 55 dabartinės Lietuvos miestai herbus gavo 1791–1792 m., per Ketverių metų seimą.
      Herbai turi atitikti griežtas heraldikos taisykles. Svarbiausioji herbo dalis – skydas. Skydas gali būti suskaidytas laukais. Dažnai puošiamas simboliniais piešiniais – skydo figūromis (geometriniai motyvai, daiktai, žmonių, žvėrių, fantastinių būtybių atvaizdai). Herbe svarbus vaidmuo tenka ir spalvoms. Be skydo herbas dažnai turi šalmą, karūną, mantiją, skydininkus, užrašus – taip vadinamus devizus (moto). Per Ketverių metų seimą privilegijas gavusių miestų ir miestelių herbuose pasirodžiusių pirmųjų devizų posakiuose reiškiamos laisvės, teisingumo, vienybės idėjos. Čia laisvė suprantama visų pirma kaip valstybės suverenumas.
      2021 metais Lietuva ir Lenkija mini Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. Atsižvelgdamas į šią sukaktį, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, kuriuo 2021 metus paskelbė Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais.
      Trakų istorijos muziejus kviečia susipažinti su tęstinės serijos „Miestų herbai“ pašto ženklais, kurie išleisti 1998-2003 m. ir atidžiau panagrinėti herbuose pavaizduotus simbolius ir spalvas, pasirinktais motyvais kuriamą miesto identitetą.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 21
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...