• Etiketo istorija: vizitinės kortelės

      Etiketo istorija: vizitinės kortelės

      Vizitinės kortelės – tai nedidelio formato, stačiakampio formos, dažniausiai popieriniai lapeliai su tam tikru tekstu. Tai yra komunikacijos priemonė, kurios pagrindinis tikslas – suteikti pagrindinius kontaktinius duomenis tam, kad kortelę gavęs asmuo galėtų greitai susisiekti su kortelės savininku. Šiomis dienomis ant vizitinių kortelių dažniausiai būna užrašytas asmens vardas ir pavardė, kontaktiniai duomenys: telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. Vizitinės kortelės būna tarnybinės, asmeninės, prisistatymo ir šeimyninės. XXI a. vizitinės kortelės populiariausios tarp verslo subjektų, ar įmonėse dirbančių darbuotojų.
      Turbūt ne be priežasties šiais laikais anglakalbėse valstybėse vizitines korteles imta vadinti business card, šio termino tiesioginis vertimas į lietuvių kalbą reiškia – verslo kortelė. Vis dėlto Lietuvoje naujasis pavadinimas dar neįsitvirtino. Lietuvoje vartojamas terminas vizitinė kortelė kilo iš prancūzų kalbos žodžio visite, kuris reiškia oficialų apsilankymą. Manoma, kad Europoje pirmosios vizitinės kortelės pradėtos naudoti dar XVII a., Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV (1638-1715) dvare. Ilgainiui vizitinės kortelės tik populiarėjo, o XIX a. tapo neatsiejamu aukštuomenės atributu, o jų įteikimo veiksmas – griežto etiketo dalimi. Kortelėmis buvo keičiamasi. Asmuo siekiantis užmegzti naują pažintį bei norintis, jog jam būtų suteikta vizitacijos galimybė, atvykęs į svečius liokajui įteikdavo savo kortelę, kurioje dažniausiai būdavo užrašytas asmens vardas. Sutikus priimti svečią, vizitinės kortelės būdavo naudojamos ceremonmeisterių, kurie vizitacijos ar puotos metu garsiai perskaitydavo kortelėje užrašyto asmens titulą bei vardą. Šio laikotarpio vizitinėse kortelėse savininko vardas būdavo užrašomas ranka, kaligrafiškai. Kartais vizitinės kortelės būdavo papuošiamos giminės herbu, savininko asmenvardžių monogramomis, ar heraldiniais ženklais, informuojančiais apie asmens titulą (heraldinėmis karūnomis ar kepurėmis). Neretai kortelės būdavo sidabruojamos, auksuojamos, atskiri kortelių dekoro elementai būdavo emaliuojami.
      Praeityje išskirtinai aukštuomenės naudotos vizitinės kortelės XX a. pr. išpopuliarėjo platesniame žmonių rate. Tarpukariu šios komunikacijos priemonės pradėtos naudoti verslininkų, prekeivių, diplomatų, kareivių bei kitų profesijų atstovų. Keitėsi ne tik vizitines korteles naudojantys žmonės, bet ir pačių kortelių išvaizda. Visų pirma vizitinės kortelės imtos spausdinti. Antra – jose pradėta pateikti daugiau informacijos. Dažnu atveju šalia savininko vardo būdavo parašomas asmens gyvenamosios vietos adresas ar net telefono numeris. XX a. I p. kortelių puošyba tapo nebemadinga, nustota korteles dekoruoti spalvotaisiais metalais, spalvinti jas emale ar kitomis priemonėmis, įsivyravo minimalizmas. Priešingai ankstesniems istoriniams periodams, XX a. pr. tapo priimtina, jog kuo svarbesnes pareigas žmogus užima – tuo paprastesnė jo vizitinė kortelė. Šiuo laikotarpiu sukurtos vizitinės kortelės tapo itin panašios į tokias, prie kokių esame įpratę šiomis dienomis.
      Trakų istorijos muziejuje yra saugoma vizitinių kortelių kolekcija, sudaryta iš kelių šimtų vizitinių kortelių, datuojamų XIX-XXI a. Seniausi šios kolekcijos eksponatai – tai XIX a. aristokratų vizitinės kortelės, priklausiusios iš įvairių Europos, Azijos ir Pietų Amerikos valstybių kilusiems kilmingiesiems. Iš pastarųjų muziejinių vertybių išskirtinai paminėtinos Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I (1830-1916), jo sutuoktinės Elžbietos Vitelsbach (1837-1898), poros dukterų – Gizelos (1856-1932) bei Marijos Valerijos (1868-1924), taip pat imperatoriaus brolio, Austrijos erchercogo Karlo Liudviko (1833-1896), vizitinės kortelės.
      Didelę kolekcijos dalį sudaro vėlyvesnės, XX a. I p. vizitinės kortelės, priklausiusios tiek aukštas valstybines pareigas užėmusiems pareigūnams, tiek paprastiems Lietuvos Respublikos piliečiams, dirbusiems įvairius darbus. Tarp šį laikotarpį menančių eksponatų išskirtinai paminėtina lietuvių tautos patriarcho Jono Basanavičiaus ir Lietuvos palaimintojo, Vilniaus vyskupo (1918-1925), arkivyskupo (1925-1927) Jurgio Matulevičiaus-Matulaičio vizitinės kortelės.
      Naujausi kolekcijos eksponatai – tai XX a. pab.-XXI a. pr. įvairių pasaulio valstybių vadovų ar diplomatų, apsilankiusių Trakų Salos pilyje, vizitinės kortelės, kurios vizitų metu buvo padovanotos Trakų istorijos muziejui. Šios, ir kitos kolekciją sudarančios, vizitinės kortelės, priklausiusios skirtingais laikais gyvenusiems įvairių luomų bei profesijų žmonės, puikiai iliustruoja vizitinių kortelių estetinius bei funkcinius pokyčius laiko tėkmėje.
      Muziejininkas Darius Deinarovičius
      Naudota literatūra: Zmejevskienė, A. XIX a. aristokratų vizitinės kortelės / Muziejus laikraštyje 2016-2017, 2018, p. 80.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...