• Etiketo istorija: vizitinės kortelės

      Etiketo istorija: vizitinės kortelės

      Vizitinės kortelės – tai nedidelio formato, stačiakampio formos, dažniausiai popieriniai lapeliai su tam tikru tekstu. Tai yra komunikacijos priemonė, kurios pagrindinis tikslas – suteikti pagrindinius kontaktinius duomenis tam, kad kortelę gavęs asmuo galėtų greitai susisiekti su kortelės savininku. Šiomis dienomis ant vizitinių kortelių dažniausiai būna užrašytas asmens vardas ir pavardė, kontaktiniai duomenys: telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. Vizitinės kortelės būna tarnybinės, asmeninės, prisistatymo ir šeimyninės. XXI a. vizitinės kortelės populiariausios tarp verslo subjektų, ar įmonėse dirbančių darbuotojų.
      Turbūt ne be priežasties šiais laikais anglakalbėse valstybėse vizitines korteles imta vadinti business card, šio termino tiesioginis vertimas į lietuvių kalbą reiškia – verslo kortelė. Vis dėlto Lietuvoje naujasis pavadinimas dar neįsitvirtino. Lietuvoje vartojamas terminas vizitinė kortelė kilo iš prancūzų kalbos žodžio visite, kuris reiškia oficialų apsilankymą. Manoma, kad Europoje pirmosios vizitinės kortelės pradėtos naudoti dar XVII a., Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV (1638-1715) dvare. Ilgainiui vizitinės kortelės tik populiarėjo, o XIX a. tapo neatsiejamu aukštuomenės atributu, o jų įteikimo veiksmas – griežto etiketo dalimi. Kortelėmis buvo keičiamasi. Asmuo siekiantis užmegzti naują pažintį bei norintis, jog jam būtų suteikta vizitacijos galimybė, atvykęs į svečius liokajui įteikdavo savo kortelę, kurioje dažniausiai būdavo užrašytas asmens vardas. Sutikus priimti svečią, vizitinės kortelės būdavo naudojamos ceremonmeisterių, kurie vizitacijos ar puotos metu garsiai perskaitydavo kortelėje užrašyto asmens titulą bei vardą. Šio laikotarpio vizitinėse kortelėse savininko vardas būdavo užrašomas ranka, kaligrafiškai. Kartais vizitinės kortelės būdavo papuošiamos giminės herbu, savininko asmenvardžių monogramomis, ar heraldiniais ženklais, informuojančiais apie asmens titulą (heraldinėmis karūnomis ar kepurėmis). Neretai kortelės būdavo sidabruojamos, auksuojamos, atskiri kortelių dekoro elementai būdavo emaliuojami.
      Praeityje išskirtinai aukštuomenės naudotos vizitinės kortelės XX a. pr. išpopuliarėjo platesniame žmonių rate. Tarpukariu šios komunikacijos priemonės pradėtos naudoti verslininkų, prekeivių, diplomatų, kareivių bei kitų profesijų atstovų. Keitėsi ne tik vizitines korteles naudojantys žmonės, bet ir pačių kortelių išvaizda. Visų pirma vizitinės kortelės imtos spausdinti. Antra – jose pradėta pateikti daugiau informacijos. Dažnu atveju šalia savininko vardo būdavo parašomas asmens gyvenamosios vietos adresas ar net telefono numeris. XX a. I p. kortelių puošyba tapo nebemadinga, nustota korteles dekoruoti spalvotaisiais metalais, spalvinti jas emale ar kitomis priemonėmis, įsivyravo minimalizmas. Priešingai ankstesniems istoriniams periodams, XX a. pr. tapo priimtina, jog kuo svarbesnes pareigas žmogus užima – tuo paprastesnė jo vizitinė kortelė. Šiuo laikotarpiu sukurtos vizitinės kortelės tapo itin panašios į tokias, prie kokių esame įpratę šiomis dienomis.
      Trakų istorijos muziejuje yra saugoma vizitinių kortelių kolekcija, sudaryta iš kelių šimtų vizitinių kortelių, datuojamų XIX-XXI a. Seniausi šios kolekcijos eksponatai – tai XIX a. aristokratų vizitinės kortelės, priklausiusios iš įvairių Europos, Azijos ir Pietų Amerikos valstybių kilusiems kilmingiesiems. Iš pastarųjų muziejinių vertybių išskirtinai paminėtinos Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I (1830-1916), jo sutuoktinės Elžbietos Vitelsbach (1837-1898), poros dukterų – Gizelos (1856-1932) bei Marijos Valerijos (1868-1924), taip pat imperatoriaus brolio, Austrijos erchercogo Karlo Liudviko (1833-1896), vizitinės kortelės.
      Didelę kolekcijos dalį sudaro vėlyvesnės, XX a. I p. vizitinės kortelės, priklausiusios tiek aukštas valstybines pareigas užėmusiems pareigūnams, tiek paprastiems Lietuvos Respublikos piliečiams, dirbusiems įvairius darbus. Tarp šį laikotarpį menančių eksponatų išskirtinai paminėtina lietuvių tautos patriarcho Jono Basanavičiaus ir Lietuvos palaimintojo, Vilniaus vyskupo (1918-1925), arkivyskupo (1925-1927) Jurgio Matulevičiaus-Matulaičio vizitinės kortelės.
      Naujausi kolekcijos eksponatai – tai XX a. pab.-XXI a. pr. įvairių pasaulio valstybių vadovų ar diplomatų, apsilankiusių Trakų Salos pilyje, vizitinės kortelės, kurios vizitų metu buvo padovanotos Trakų istorijos muziejui. Šios, ir kitos kolekciją sudarančios, vizitinės kortelės, priklausiusios skirtingais laikais gyvenusiems įvairių luomų bei profesijų žmonės, puikiai iliustruoja vizitinių kortelių estetinius bei funkcinius pokyčius laiko tėkmėje.
      Muziejininkas Darius Deinarovičius
      Naudota literatūra: Zmejevskienė, A. XIX a. aristokratų vizitinės kortelės / Muziejus laikraštyje 2016-2017, 2018, p. 80.

Parodos objektai

   
  • Kortelė vizitinė, Isabella Köning v. Spanien

    Kortelė vizitinė, Isabella Köning v. Spanien, XIX a.

    Vizitinė kortelė su užrašu "Isabella Köning v. Spanien".Centrinėje kortelės dalyje įspausta rudo rašalo monograma, kurioje pavaizduotas stilizuotas įrašas: "Isabella" Monograma vainikuota heraldine karaliaus karūna. Tikėtina, kad ši kortelė priklausė Ispanijos karalienei (1833-1868 m.) Isabel de Borbón y Borbón-Dos Sicilias (Isabella II), (1830-1904 m.), Ispanijos karaliaus  Fernando VII ir jo ketvirtosios žmonos María Cristina de Borbón, princesa de las Dos Sicilias dukrai. 1846 m. ištekėjo už Francisco de Asís María Fernando de Borbón y Borbón (1822-1902 m.). 

  • Kortelė vizitinė, Prinz Georg von Wasa

    Kortelė vizitinė, Prinz Georg von Wasa, XIX a.

    Vizitinė kortelė su užrašu "Prinz Georg von Wasa". Centrinėje kortelės dalyje įspausta paauksuota (?) monograma, kurioje pavaizduota stilizuota raidė "G". Raidės apačioje, rausvos akvarelės fone, įterptas įrašas: "Hacking". Monograma vainikuota heraldine karališka karūna. Ši kortelė priklausė princui Georgui Vazai, kilusiam iš Švedų Vazų giminės.

  • Kortelė vizitinė, Zofia de Ciotecka

    Kortelė vizitinė, Zofia de Ciotecka, XIX a.

    Vizitinė kortelė su užrašu "Zofia de Ciotecka". Centrinėje kortelės dalyje - įspausta monograma, kurioje pavaizduotos tarpusavyje persipynusios stilizuotos raidės "Z", "O", "F", "I", "A". Raidžių kontūrai paauksuoti, o tūris užpildytas geltonos, rusvos, juodos ir melsvos spalvos akvarele. Kortelė priklausė Zofijai Cioteckai. 

  • Kortelė vizitinė, Dom Pedro Kaiser von Brasilien

    Kortelė vizitinė, Dom Pedro Kaiser von Brasilien, XIX a.

    Vizitinė kortelė su užrašu "Dom Pedro Kaiser von Brasilien". Centrinėje kortelės dalyje įspausta paauksuotų (?) kontūrų monograma, kurioje pavaizduotos dvi stilizuotos ir tarpusavyje persipynusios raidės "P". Į monogramą ikomponuotas Brazilijos imperijos herbas. Monograma vainikuota heraldine Brazilijos imperatoriaus karūna. Tikėtina, kad ši kortelė priklausė Dom Pedro II (1825-1891 m.). Jis buvo Brazilijos imperatorius 1831-1891 m. Jo tėvai Dom Pedro I (1798-1834 m.) ir Dona Maria Leopoldina (1797-1826 m.). 1871 m. Dom Pedro II su savo žmona Teresa Cristina de Bourbon-Duas Sicílias išvyko į kelionę po Europą: Portugaliją, Ispaniją, Austriją, Vokietiją ir kt.

  • Kortelė vizitinė, Kaiserlich Japanesisch: Staatswappen

    Kortelė vizitinė, Kaiserlich Japanesisch: Staatswappen, XIX a.

    Vizitinė kortelė su vokišku užrašu "Kaiserlich Japanesisch: Staatswappen" (liet. Imperatoriškasis Japonijos herbas). Centrinėje kortelės dalyje įspaustas paauksuotas (?) Japonijos imperatoriškasis herbas – chrizantema su 16 žiedlapių. Ši kortelė priklausė Japonijos imperatoriškajai delegacijai.

  • Kortelė vizitinė, Abdül-Aziz Gs: Sultan v. osman: Reiches

    Kortelė vizitinė, Abdül-Aziz Gs: Sultan v. osman: Reiches, XIX a.

    Vizitinė kortelė su užrašu "Abdül-Aziz Gs: Sultan v. osman: Reiches". Centrinėje kortelės dalyje įspausta paauksuota (?) tugra. Ši kortelė priklausė Abdul-Aziz (1830-1876 m.), 32-am Osmanų imperijos sultonui, valdžiusiam 1861-1876 m. Jis buvo pirmasis Osmanų imperijos sultonas 1867 m. išvykęs į kelionę po vakarų Europą, kur visų pirma gavęs pakvietimą iš Napoleono III, aplankė Prancūziją, vėliau: Angliją, Belgiją, Prūsiją ir Austriją.

  • Kortelė vizitinė, Josef Köning

    Kortelė vizitinė, Josef Köning, XIX a.

    Vizitinė kortelė su užrašu "Josef Köning". Centrinėje kortelės dalyje – įspausta paauksuota (?) monograma, kurioje pavaizduotos raidės "J" ir "K".

  • Kortelė vizitinė, Elisabeth Eugenia Kaiserin von Oesterreich

    Kortelė vizitinė, Elisabeth Eugenia Kaiserin von Oesterreich, XIX a.

    Vizitinė kortelė su užrašu "Elisabeth Eugenia Kaiserin von Oesterreich". Centrinėje kortelės dalyje - įspausta paauksuotų (?) kontūrų monograma, kurioje pavaizduotos dvi tarpusavyje persipynusios raidės „E". Monograma vainikuota karališka karūna. Ši kortelė priklausė Elisabeth Amalie Eugenie von Oesterreich  (1837-1898 m.), kilusiai iš bavariškos Wittelsbach giminės, dar žinomai „Sisi" pravarde. Ji buvo antroji Bavarijos hercogo Maksimiliano duktė. 1854 m. ištekėjo už Austrijos imperatoriaus – Franz Josef I (1830-1916 m.).

  • Kortelė vizitinė, Franz Josef I Kaiser von Oesterreich

    Kortelė vizitinė, Franz Josef I Kaiser von Oesterreich, XIX a.

    Vizitinė kortelė su užrašu "Franz Josef I Kaiser von Oesterreich". Centrinėje kortelės dalyje įspausta paauksuotų (?) kontūrų monograma, kurioje pavaizduotos tarpusavyje persipynusios stilizuotos raidės „F" ir „J". Monograma vainikuota imperatoriška karūna. Ši kortelė priklausė Franz Josef I (1830-1916 m.) – Austrijos imperatoriui nuo 1846 iki 1916 m. 

  • Kortelė vizitinė, Carl Liudwig Erzherzog von Oesterreich

    Kortelė vizitinė, Carl Liudwig Erzherzog von Oesterreich, XIX a.

    Vizitinė kortelė su užrašu "Carl Liudwig Erzherzog von Oesterreich". Centrinėje kortelės dalyje - įspausta paauksuotų (?) kontūrų monograma, kurioje pavaizduotos tarpusavyje persipynusios raidės "C" ir "L". Raidžių viduryje pavaizduotas heraldinis skydas. Monograma vainikuota karališka karūna. Ši kortelė priklausė Austrijos imperatoriaus Franz Joseph I. von Österreich broliui – Austrijos erchercogui Karl Ludwig Joseph Maria von Österreich (1833-1896 m.).

     

     

  • Kortelė vizitinė, Gisela Erzherzogin von Oesterreich

    Kortelė vizitinė, Gisela Erzherzogin von Oesterreich, XIX a.

    Vizitinė kortelė su užrašu "Gisela Erzherzogin von Oesterreich". Centrinėje kortelės dalyje įspausta paauksuota (?) monograma, kurioje pavaizduotos dvi tarpusavyje persipynusios stilizuotos raidės "G". Monograma vainikuota paauksuota (?) heraldine Austrijos imperijos erchercogo karūna. Tikėtina, kad ši kortelė priklausė Gisela Louise Marie Erzherzogin von Österreich (1856-1932), Austrijos imperatoriaus Franz Joseph I (1830-1916 m.) ir imperatorienės Elisabeth Amalie Eugenie, Herzogin in Bayern (1837-1898 m.) antrajai dukrai. 1873 m. ji ištekėjo už Bayern (Vokietija) princo Leopold Maximilian Joseph Maria Arnulf von Bayern (1846-1930 m.)

  • Kortelė vizitinė, von Zimmermann

    Kortelė vizitinė, von Zimmermann, XIX a.

    Vizitinė kortelė su užrašu "von Zimmermann". Centrinėje kortelės dalyje įspaustas pasviras mėlyno rašalo heraldinis renesansinis skydas. Skydo viduje — mėlyno rašalo monograma, kurioje pavaizduotos raidės "Z" ir "C". Skydo viršutiniame kampe, pavaizduotas smailusis šalmas, kuris yra pasuktas į skydo palenkimo pusę. Šalmas su  akanto lapų skraiste.Tikėtina, kad ši kortelė priklausė austrų profesoriui, medicinos mokslų daktarui Ferdinand Joseph Zimmermann, dirbusiam K.K. Medizinisch-Chirurgische Josephs-Akademie, Vienoje. Jis buvo chemikas ir botanikas, akademijos sekretorius, karinių vaistų inspektorius.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...