Atvirukas, 1916–1918 m.
Atvirukas. Dail. V. Bičiūnas (1893-1943) "Lietuvos vytis".
Klemenso Skabeikos (1884-1951) leidinys Nr. 14. Spausdino "Lietuvių spaustuvė", Rusija, 1916-1918 m.
Lietuvos herbas Vytis – vienas seniausių valstybės herbų Europoje. Herbo skyde pavaizduotas šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu, pirmiausia simbolizavo valdovą, galintį ginklu apginti savo kraštą. Viduramžiais Vakarų Europoje tokio tipo herbinė figūra buvo labai populiari. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai jau nuo XIV a. naudojo šią figūrą savo antspauduose, bet valdovo ir valstybės simboliu raitelis tapo Vytauto Didžiojo (1392–1430) valdymo metu. Tiesa, tuomet herbas dar neturėjo vardo Vytis. Pirmasis mūsų herbą „pakrikštijo“ lenkų kronikininkas Martynas Bielskis (1495–1575), 1551 m. jį pavadindamas Pogonia. Herbo išvaizda laikui bėgant kito, bet esminis šarvuoto, kalaviju ginkluoto ir skydą prie peties laikančio raitelio ant eiklaus žirgo motyvas išliko. Raitelio skyde esantis simbolis taip pat kelis kartus keitėsi – valdant Vytautui (1392–1430) ir vėliau jo broliui Žygimantui Kęstutaičiui (1432–1440) raitelio skyde buvo vaizduojami Gediminaičių stulpai, o Jogailačių dinastijos valdovai heraldinio raitelio skyde „įkurdino“ dvigubą kryžių. Būtent pastarasis variantas, su dvigubu kryžiumi raitelio skyde, galiausiai įsitvirtino kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) herbas. 1569 m. LDK ir Lenkijos Karūnai sudarius Liublino Uniją ir susijungus į bendrą valstybę – Abiejų Tautų Respubliką (ATR) buvo sukurtas jungtinis herbas. Herbo skydą sudarė keturi laukai, o juose įstrižai išdėstyti Lenkijos Erelis ir Lietuvos Vytis (tada dar neturėjęs šio vardo).
1795 m., po trečiojo ATR padalijimo, herbas, kaip valstybinis simbolis, buvo panaikintas. Lietuva iki pat 1918 m. prarado nepriklausomybę ir atsidūrė Rusijos imperijos sudėtyje. Tačiau ir šiuo sudėtingu mūsų šaliai istoriniu laikotarpiu šimtmečių tradiciją Lietuvos heraldikoje turinti raitelio figūra nebuvo pamiršta – ji buvo pavaizduota 1831 m. ir 1863 m. sukilimų jungtiniuose herbuose. Taip pat lietuviškas raitelis 1845 m. tapo Vilniaus gubernijos herbu. Kartu jis buvo vaizduojamas ir jungtiniuose Vilniaus gubernijos apskričių herbuose. Visgi, herbas buvo pakoreguotas pagal Rusijos politinę ideologiją – raitelio skyde dvigubą kryžių pakeitė stačiatikių kryžius. Būtent XIX a., kuomet Lietuva buvo praradusi valstybingumą, atsirado terminas Vytis – jį sugalvojo lietuvių švietėjas ir istorikas Simonas Daukantas (1793–1864). Tiesa, tuomet S. Daukantas šiuo žodžiu pavadino raitelį (raitą karžygį), bet ne herbą ar jame vaizduojamą figūrą. Tačiau, ilgainiui šis vardas buvo priskirtas istoriniam Lietuvos herbui.
1918 m. vasario 16 d., Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Vytis vėl tapo oficialiu mūsų valstybės herbu, tačiau jo stilistika šiek tiek pasikeitė. Naujus, tarpukario Nepriklausomoje Lietuvoje oficialiai naudotus Vyčio variantus sukūrė žymūs dailininkai: Tadas Daugirdas, Antanas Žmuidzinavičius, Adomas Varnas, Adomas Galdikas, Juozas Zikaras. Heraldinis raitelis, kaip lietuvių karžygio simbolis, buvo vaizduojamas ne vien herbiniame skyde, bet ir įvairiose meninėse kompozicijose, taikomojoje dailėje. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visi lietuviški valstybingumo simboliai buvo uždrausti. Daiktai, puošti Tautine trispalve, Vyčiu, Gediminaičių stulpais ir kitais mūsų šalies simboliais, galėjo užtraukti komunistinio okupantų režimo represijas. Todėl tokius daiktus turėję lietuviai arba juos sunaikino, arba kruopščiai slėpė. Vytį savo atributikoje naudojo Lietuvos partizanai, taip pat tautinė simbolika toliau buvo puoselėjama išeivijos lietuvių, ypač stiprioje ir veiklioje JAV lietuvių bendruomenėje.
XX a. 9-ajame dešimtmetyje SSRS prasidėjus „perestroikos“ laikotarpiui politinė sistema tapo laisvesnė. 1988 m. susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis pradėjo ryžtingą Nepriklausomybės atkūrimo veiklą. Lietuvių tautiniai simboliai netrukus buvo legalizuoti ir drąsiai naudoti Sąjūdžio organizuotuose mitinguose. Lietuvoje paplito atributika su įvairiais mūsų šalies istorinio herbo variantais. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai – Atkuriamajam Seimui paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, Vytis vėl garbingai tapo laisvos ir suverenios valstybės oficialiu herbu. Iškart po Nepriklausomybės atkūrimo naudotas tarpukariu J. Zikaro sukurtas Vyčio variantas, tačiau pradėtos diskusijos dėl naujo valstybės herbo etalono. 1991 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas oficialiu Lietuvos Respublikos herbu patvirtino dailininko Arvydo Každailio sukurtą Vyčio variantą.
Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga pristatome Trakų istorijos muziejuje saugomus atvirukus, spaudu ir ženkliukus, kuriuose pavaizduotas Lietuvos herbas Vytis. Atvirukai spausdinti XX a. pirmoje pusėje – kai kurie dar iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. Vasario 16 d., kiti jau nepriklausomoje šalyje. Spaudai – įvairių tarpukario Nepriklausomos Lietuvos įstaigų ir organizacijų.Ženkliukai pagaminti XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje ir 10 dešimtmečio pradžioje.
Atvirukas. Dail. V. Bičiūnas (1893-1943) "Lietuvos vytis".
Klemenso Skabeikos (1884-1951) leidinys Nr. 14. Spausdino "Lietuvių spaustuvė", Rusija, 1916-1918 m.
Atvirukas "LIETUVA". Išleido A. Laukžemis.
Niujorkas (JAV), XX a. pr.
Atviruke Lietuvos ženklas Vytis papuoštas heraldiniais elementais, bei Vilniaus, Gardino ir Žemaitijos herbais. Atviruko apačioje "Tautinės giesmės" tekstas.
Atvirukas "Lietuvos ženklas". Išleido O. Vitkauskytės knygynas Kaune 1913 m.
Atviruke, trispalviame (žalia, balta, raudona) skydo fone, Lietuvos ženklas Vytis, papuoštas trispalvėmis juostelėmis ir augalų šakelėmis.
Atvirukas "Lietuvos ženklas Vytis". Išleido O. Vitkauskytės knygynas. Kaunas, XX a. II deš.
Atviruke, raudoname skydo fone, Lietuvos ženklas Vytis, papuoštas trispalvėmis vėliavomis. Virš skydo kunigaikštiška kepurė apjuosta ąžuolo šakelėmis.
Atvirukas. Tadas Daugirdas (1852-1919) "Lietuvos ženklas Vytis".
Lietuva, XX a. II deš.
Atviruke, raudoname skydo fone, Lietuvos ženklas Vytis. Virš skydo kunigaikštiška kepurė. Skydo apačioje raidės "T. D."
Atvirukas "Lietuvos vytis". Išleido Enzio Jagomasto (1870-1941) spaustuvė "Lituania". Tilžė, XX a. pr.
Atviruke, kairėje pusėje, raudoname skydo fone, Lietuvos ženklas Vytis. Virš skydo kunigaikštiška kepurė.
Atvirukas "Lietuvos ženklas vytis". Išleido Onos Vitkauskytės knygynas Kaune, XX a. II deš.
Atviruke, raudoname skydo fone, Lietuvos ženklas vytis.
Atvirukas "Dieve, Lietuvą saugok!".
Išleido Liudvikas Jakavičius (1871-1941). Ryga, XX a. pr..
Atviruke, bordo spalvos skydo fone, Lietuvos ženklas vytis. Už skydo alebarda ir dvi sukryžiuotos vėliavos.
Atvirukas "Laisvė, mokslas ir dora tegražin Lietuvą!".
Išleido Jonas Vanagaitis (1869-1946). Tilžė, XX a. pr.
Atviruke, rūtomis puoštas, raudonas skydas su vyčiu. Skydo viršuje - kanklės.
Apačioje tekstas, Panemunės Jono (J.Vanagaitis) kreipimasis į tautą...
Atvirukas. Skulptorius Petras Rimša (1881-1961) "Pilieti! į kovą prieš lenkus!".
Išleido Vyriausiasis Lietuvos gynimo komitetas. Kaunas, XX a. II deš. pab.
Atviruke, lietuviškas vytis kovoja su lenkišku ereliu. Apačioje tekstas: "Lenkai eina į Lietuvą savo dvarų ginti ir mūs pavergti. Piliečiai, prie ginklo!".
Atvirukas. Dailininkas Stanislaw Eljasz Radzikowski "Wojewodztwo Wilenskie"
Išleido Fr. Zielinski, Krokuva, XX a. III deš.
Atviruke, raudoname skydo fone baltas vytis.
Tai Vilniaus vaivadijos (1926-1939) herbo prototipas.
Atvirukas "Valio! Nepriklausoma Lietuva!".
Išleido D. David Skuode, Kretingos apskrityje, XX a. II deš. pab.
Atviruko piešinyje, žalių rūtų fone, skydas su vyčiu, kanklės, trispalvė ir atversta knyga su užrašu: "Lietuva nepriklausoma valstybė 1918 m. kovo m. 23 d." (Vokietija pripažino Lietuvą).