• Atvirukai ir pašto ženklai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai

      Atvirukai ir pašto ženklai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai

      Vasario 16-ąją Lietuva mini ypatingą progą – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šią dieną, 1918 metais, dvidešimties asmenų Lietuvos Taryba, kurią sudarė pagrindinių to meto lietuvių politinių srovių atstovai, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Aktą pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių. Dokumente paskelbta, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir atsižadama nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Steigiamajam Seimui.
      Šį kartą muziejaus fonduose atrinkome atvirukų ir pašto ženklų, skirtų paminėti Lietuvos valstybes atkūrimo dieną. Pašto ženklai yra svarbūs visai šaliai – jie ne tik reprezentuoja šalį, bet ir neretai atspindi mums visiems svarbius istorinius įvykius.
      Parodoje eksponuojami atvirukai iš 1998 m. išleisto rinkinio „1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarai“ bei pašto ženklai, išleisti vasario 16-ajai paminėti: 1920 m. išleista „Antrųjų Nepriklausomybės metinių laida“; 1922 m. išleista „De jure“ laida, kuri skirta paminėti faktą, jog daugelis pasaulio valstybių oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę; 1928 m. išleista „Nepriklausomybės dešimtųjų metinių“ bei 1939 m. išleista „Dvidešimtųjų Nepriklausomybės metinių“ laidos.
      Sveikiname kiekvieną su Lietuvos valstybės atkūrimo švente! Branginkime Nepriklausomybės akto signatarų palikimą, būkime drąsūs ir ryžtingi kurdami savo šalies ateitį bei švęskime laisvę!

Parodos objektai

   
  • Atvirukas

    Atvirukas, 1998-12-15

    Atvirukas iš rinkinio „1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto SIGNATARAI“. Išleista Lietuvos nepriklausomybės 80-mečio minėjimo komisijos lėšomis. Sudarė Neringa Dranginienė, dailininkas Gediminas Pempė. Išleido Kauno apskrities viešoji biblioteka, 1998 m.

    Ant atviruko Jonas Smilgevičius portretas ir jo autografas po nuotrauka. Nuotrauka iš kn. „Lietuvos albumas“ (Kaunas, 1921).

    Kitoje pusėje aprašymas: „1918 m. vasario 16-osios/ Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras/ JONAS SMILGEVIČIUS/ Gimė 1870 02 12 Telšių aps., Alsėdžių vls., Šonių k./ <...>/ Mirė 1942 09 27 Kaune, palaidotas Užvenčio dvaro koplyčios rūsyje.“ Aprašyme nurodyta kokiais metais ir kokias veiklas vykdė.

  • Atvirukas

    Atvirukas, 1998-12-15

    Atvirukas iš rinkinio „1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto SIGNATARAI“. Išleista Lietuvos nepriklausomybės 80-mečio minėjimo komisijos lėšomis. Sudarė Neringa Dranginienė, dailininkas Gediminas Pempė. Išleido Kauno apskrities viešoji biblioteka, 1998 m.

    Ant atviruko Justino Staugaičio portretas ir jo autografas po nuotrauka. Nuotrauka iš Kauno technologijos universiteto bibliotekos.

    Kitoje pusėje aprašymas: „1918 m. vasario 16-osios/ Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras/ JUSTINAS STAUGAITIS/ Gimė 1866 11 14 Šakių aps., Namiesčio vls., Tupikų k./ <...>/ Mirė 1943 07 08 Telšiuose, palaidotas Telšių katedroje.“ Aprašyme nurodyta kokiais metais ir kokias veiklas vykdė.

  • Atvirukas

    Atvirukas, 1998-12-15

    Atvirukas iš rinkinio „1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto SIGNATARAI“. Išleista Lietuvos nepriklausomybės 80-mečio minėjimo komisijos lėšomis. Sudarė Neringa Dranginienė, dailininkas Gediminas Pempė. Išleido Kauno apskrities viešoji biblioteka, 1998 m.

    Ant atviruko Aleksandro Stulginskio portretas ir jo autografas po nuotrauka. Nuotrauka iš kn. „Lietuvos albumas“ (Kaunas, 1921).

    Kitoje pusėje aprašymas: „1918 m. vasario 16-osios/ Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras/ ALEKSANDRAS STULGINSKIS/ Gimė 1885 02 26 Raseinių aps., Kaltinėnų vls., Kutalių k./ <...>/ Mirė 1969 09 22 Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse.“ Aprašyme nurodyta kokiais metais ir kokias veiklas vykdė.

  • Atvirukas

    Atvirukas, 1998-12-15

    Atvirukas iš rinkinio „1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto SIGNATARAI“. Išleista Lietuvos nepriklausomybės 80-mečio minėjimo komisijos lėšomis. Sudarė Neringa Dranginienė, dailininkas Gediminas Pempė. Išleido Kauno apskrities viešoji biblioteka, 1998 m.

    Ant atviruko Jurgio Šaulio portretas ir jo autografas po nuotrauka. Nuotrauka iš kn. „Lietuvos albumas“ (Kaunas, 1921).

    Kitoje pusėje aprašymas: „1918 m. vasario 16-osios/ Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras/ JURGIS ŠAULYS/ Gimė 1879 05 05 Tauragės aps., Švėkšnos vls., Balsėnų k./ <...>/ Mirė 1948 10 18 Lugane (Šveicarija) ir ten palaidotas. 1968 m. perlaidotas Romos Vereno kapinėse (Italija).“ Aprašyme nurodyta kokiais metais ir kokias veiklas vykdė.

  • Atvirukas

    Atvirukas, 1998-12-15

    Atvirukas iš rinkinio „1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto SIGNATARAI“. Išleista Lietuvos nepriklausomybės 80-mečio minėjimo komisijos lėšomis. Sudarė Neringa Dranginienė, dailininkas Gediminas Pempė. Išleido Kauno apskrities viešoji biblioteka, 1998 m.

    Ant atviruko Kazimiero Stepono Šaulio portretas ir jo autografas po nuotrauka. Nuotrauka iš „Atminties“ bendrijos archyvo.

    Kitoje pusėje aprašymas: „1918 m. vasario 16-osios/ Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras/ KAZIMIERAS STEPONAS ŠAULYS/ Gimė 1872 01 28 Tauragės aps., Švėkšnos vls., Stemplių k./ <...>/ Mirė 1964 05 09 Lugane (Šveicarija).“ Aprašyme nurodyta kokiais metais ir kokias veiklas vykdė.

  • Atvirukas

    Atvirukas, 1998-12-15

    Atvirukas iš rinkinio „1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto SIGNATARAI“. Išleista Lietuvos nepriklausomybės 80-mečio minėjimo komisijos lėšomis. Sudarė Neringa Dranginienė, dailininkas Gediminas Pempė. Išleido Kauno apskrities viešoji biblioteka, 1998 m.

    Ant atviruko Jokūbo Šerno portretas ir jo autografas po nuotrauka. Nuotrauka iš kn. „Lietuvos albumas“ (Kaunas, 1921).

    Kitoje pusėje aprašymas: „1918 m. vasario 16-osios/ Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras/ JOKŪBAS ŠERNAS/ Gimė 1888 06 14 Biržų aps., Nemunėlio Radviliškio vls., Jasiškių k./ <...>/ Mirė 1926 07 31 Kaune, palaidotas Nemunėlio Radviliškio kapinėse.“ Aprašyme nurodyta kokiais metais ir kokias veiklas vykdė.

  • Atvirukas

    Atvirukas, 1998-12-15

    Atvirukas iš rinkinio „1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto SIGNATARAI“. Išleista Lietuvos nepriklausomybės 80-mečio minėjimo komisijos lėšomis. Sudarė Neringa Dranginienė, dailininkas Gediminas Pempė. Išleido Kauno apskrities viešoji biblioteka, 1998 m.

    Ant atviruko Jono Vailokaičio portretas ir jo autografas po nuotrauka. Nuotrauka iš kn. „Lietuvos albumas“ (Kaunas, 1921).

    Kitoje pusėje aprašymas: „1918 m. vasario 16-osios/ Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras/ JONAS VAILOKAITIS/ Gimė 1886 06 25 Šakių aps., Sintautų vls., Piktžirnių k./ <...>/ Mirė 1944 12 16 Blankenburge (Vokietija).“ Aprašyme nurodyta kokiais metais ir kokias veiklas vykdė.

  • Atvirukas

    Atvirukas, 1998-12-15

    Atvirukas iš rinkinio „1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto SIGNATARAI“. Išleista Lietuvos nepriklausomybės 80-mečio minėjimo komisijos lėšomis. Sudarė Neringa Dranginienė, dailininkas Gediminas Pempė. Išleido Kauno apskrities viešoji biblioteka, 1998 m.

    Ant atviruko Jono Vileišio portretas ir jo autografas po nuotrauka. Nuotrauka iš kn. „Lietuvos albumas“ (Kaunas, 1921).

    Kitoje pusėje aprašymas: „1918 m. vasario 16-osios/ Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras/ JONAS VILEIŠIS/ Gimė 1872 01 03 Panevėžio aps., Skrebotiškių vls., Medinių k./ <...>/ Mirė 1942 06 01 Kaune, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.“ Aprašyme nurodyta kokiais metais ir kokias veiklas vykdė.

  • Ženklas pašto

    Ženklas pašto, 1920 m.

    Vilius Jomantas

    Ženklas pašto. Antrųjų Nepriklausomybės metinių laida. Kaunas, 1920 m. Laida skirta paminėti antrąsias Nepriklausomybės metines. Spaustuvė: J. Margolino litografija (Kaunas). Popierius baltas, patepta klijais, atvežtas iš Leipcigo. Kraštai perforuoti. Dailininkas: Vilius Jomantas. Spalva tamsiai raudona. Pavaizduota moteris karališkais rūbais įteikianti spindintį kardą tautos sūnui. Užrašai „LIETUVA“, žemiau „1918 II-16“, apačioje „10 SKATIKŲ 10“.

  • Ženklas pašto

    Ženklas pašto, 1920 m.

    Vilius Jomantas

    Ženklas pašto. Antrųjų Nepriklausomybės metinių laida. Kaunas, 1920 m. Laida skirta paminėti antrąsias Nepriklausomybės metines. Spaustuvė: J. Margolino litografija (Kaunas). Popierius baltas, patepta klijais, atvežtas iš Leipcigo. Kraštai perforuoti. Dailininkas: Vilius Jomantas. Spalva violetinė. Pavaizduota moteris karališkais rūbais įteikianti spindintį kardą tautos sūnui. Užrašai „LIETUVA“, žemiau „1918 II-16“, apačioje „15 SKATIKŲ 15“.

  • Ženklas pašto

    Ženklas pašto, 1920 m.

    Vilius Jomantas

    Ženklas pašto. Antrųjų Nepriklausomybės metinių laida. Kaunas, 1920 m. Laida skirta paminėti antrąsias Nepriklausomybės metines. Spaustuvė: J. Margolino litografija (Kaunas). Popierius baltas, patepta klijais, atvežtas iš Leipcigo. Kraštai perforuoti. Dailininkas: Vilius Jomantas. Spalva dulsvai mėlyna. Pavaizduota moteris karališkais rūbais įteikianti spindintį kardą tautos sūnui. Užrašai „LIETUVA“, žemiau „1918 II-16“, apačioje „20 SKATIKŲ 20“.

  • Ženklas pašto

    Ženklas pašto, 1920 m.

    Paulius Galaunė

    Ženklas pašto. Antrųjų Nepriklausomybės metinių laida. Kaunas, 1920 m. Laida skirta paminėti antrąsias Nepriklausomybės metines. Spaustuvė: J. Margolino litografija (Kaunas). Popierius baltas, patepta klijais, atvežtas iš Leipcigo. Kraštai perforuoti. Dailininkas: Povilas Galaunė. Spalva šviesiai ruda. Koplytstulpių fone pavaizduota moteris simbolizuojanti Lietuvos prisikėlimą. Dešinėje trūksta stogastulpio. Užrašai „LIETUVA“, žemiau „1918 II-16“, apačioje „30 SKATIKŲ 30“.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 5
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...