• Asmens dokumentai XX a. I p. Lietuvoje

      Asmens dokumentai XX a. I p. Lietuvoje

      Asmens dokumentai, tai valstybės institucijų išduoti dokumentai, kuriuose įrašyti asmens duomenys, padedantys identifikuoti dokumento savininką. Dažniausi ir plačiausiai naudojami asmens dokumentai modernioje Lietuvoje yra asmens tapatybės kortelė ir pasas. Vis dėlto tokie asmens dokumentai, prie kurių esame įpratę šiomis dienomis, ir esame įpareigoti juos turėti Lietuvos Respublikos įstatymų, prieš kiek daugiau nei 100 metų, Lietuvoje buvo naujovė nustebinusi daugelį gyventojų.
      Pirmieji Lietuvos gyventojams lietuvių kalba išduoti pasai pasirodė XX a. antrajame dešimtmetyje, kai Pirmojo pasaulinio karo metais dabartinę Lietuvos teritoriją okupavo Vokietijos imperija, kuri pradėjo masinį Lietuvos gyventojų registravimą ir pasų išdavimą. 1915 m. gruodžio 12 d. buvo išleistas įsakymas, kuris įpareigojo visus gyventojus gauti pasus, o išduotus pasus savininkai visuomet privalėjo nešiotis su savimi. Šiuose pasuose įrašai buvo daromi dvejomis kalbomis: pirmoji buvo vokiečių, o antroji, priklausomai nuo asmens tautybės, galėjo būti lietuvių, rusų, jidiš ar kita kalba.
      Atkūrus Lietuvos valstybę, 1919-1922 m. laikotarpiu, vokiečių okupaciniai pasai buvo keičiami į nepriklausomos Lietuvos valstybės pasus. Pirmieji tokie pasai atsirado 1919 m., kai kovo 5 d. buvo įkurtas Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas, kuriame buvo ir pasų išdavimu užsiimantis Pasų skyrius. Galutinai vokiški, o taip pat ir Carinės Rusijos valdžios išduoti pasai, nustojo galioti 1922 m. kovo 31 d.
      Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje imti naudoti ne tik pasai, bet ir daugybė kitų asmens dokumentų. Beveik visi šie dokumentai, daugiau ar mažiau pakitę, yra tebenaudojami iki šių dienų: vidaus pasai, užsienio pasai, tarnybiniai pasai, laikinieji pasai, asmens liudijimai, tarnybos liudijimai, leidimai kirsti sienas, leidimai gyventi Lietuvoje, karinio rezervo liudijimai ir daugybė kitų asmens dokumentų. Privalomi buvo tik vidaus pasai, tai dokumentai, kuriuos remiantis 1919 m. liepos 1 d. priimtais Pasų įstatais, privalėjo turėti kiekvienas 17 metų amžiaus sulaukęs Lietuvos pilietis. Vidaus pasus galima prilyginti šiomis dienomis naudojamoms asmens tapatybės kortelėms, skirtoms įrodyti savo tapatybę Lietuvos valstybės viduje. Vaikai iki 17 metų pasų įgyti negalėjo, jų asmeninė informacija būdavo įrašoma į tėvo arba motinos pasą. Tėvams pageidaujant, mažamečiai nuo 12 iki 17 metų amžiaus turėjo teisę gauti atskirą pasą. Pase būdavo nurodomi šie duomenys: paso savininko vardas ir pavardė, gimimo data ir vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta, užsiėmimas, religija, tautybė, šeimos sudėtis, dokumentai, kuriais remiantis pasas išduotas. Pirmųjų lietuviškų pasų popierius buvo kartoninis, prastos kokybės, be vandens ženklų. Viršeliai buvo paprasti, dažniausiai rudos spalvos, su užrašytų vienu žodžiu: „pasas“. Technologiniu požiūriu šie pasai nė iš tolo neprilygo šiomis dienomis naudojamoms asmens tapatybės kortelėms ar pasams su biometriniais duomenimis. Gaminant pačius pirmuosius lietuviškus pasus nebuvo privalomos net naujos asmenų nuotraukos, į naujus pasus neretai būdavo perklijuojamos senos nuotraukos iš kaizerinės Vokietijos arba carinės Rusijos asmens dokumentų. Pasų blankai buvo spausdinami, tačiau informacija apie asmenis būdavo įrašoma ranka. Išvardintas lietuviškų pasų primityvumas ir paprastumas sudarė palankias sąlygas dokumentų padirbinėtojams. Tačiau su laiku buvo pradėti gaminti sudėtingesni pasai, XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo pradėta rimčiau kovoti su padirbinėjimu, pasuose buvo pradėtos naudoti specialios kniedės, o taip pat ir pirštų antspaudai.
      Antras populiariausias tarpukario Lietuvoje naudotas asmens dokumentas buvo užsienio pasas. Lietuvos piliečiai galėjo išvykti į užsienį tik gavę užsienio pasą arba leidimą keliauti. Užsienio pasai buvo išduodami pateikus vidaus pasą, kuris buvo laikomas jį išdavusioje įstaigoje ir grąžinamas, grąžinus užsienio pasą. Tiems Lietuvos piliečiams, kurie neturėjo vidaus paso arba kurie buvo kilę iš okupuotų Lietuvos teritorijų būdavo išduodami leidimai keliauti. Šiuos dokumentus išduodavo Vidaus Reikalų ministras arba jo įgaliotos įstaigos, o užsienyje – atstovybės ir konsulatai.
      Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvai ir vėl netekus nepriklausomybės, okupacinių jėgų administracijos įvedė savas taisykles ir ribojimus. Besikeitusių valdžių ir jų vykdytos politikos skirtumai puikiai atsispindi asmens dokumentuose. Taigi šia paroda Trakų istorijos muziejus kviečia detaliau susipažinti su gausia XX a. I pusės Lietuvoje egzistavusia asmens dokumentų įvairove, menančią permainingą Lietuvos valstybingumo istoriją ir šį laikotarpį išgyvenusių asmenų kasdienybę.
      Muziejininkas Darius Deinarovičius
      Medžiaga paruošta remiantis leidiniu „Pasai ir asmens dokumentai Lietuvoje“. Katalogo rengėjai: V. Narvidienė, V. Narvidas, A. Paulauskas, V. Poviliūnas. Leidėjas: Trakų istorijos muziejus, 1997 m.

Parodos objektai

   
  • Pasas

    Pasas, 1912-09-05

    Pasą Trakų miesto gyventojai Veronikai Nikolajivnai-Adolfovnai Šimanskai išdavė Trakų miesto visuomeninė valdyba. Su šiuo pasu buvo leidžiama vykti į kitus Rusijos imperijos miestus ir kaimus iki 1913-09-05. Dokumente pateikti pagrindiniai duomenys apie V. N. A. Šimanskają. Pasas patvirtintas Trakų miesto seniūno, atsargos pulkininko parašu ir apskritu Trakų miesto visuomeninės valdybos antspaudu. Paso blankas atspausdintas rusų kalba, asmeninė informacija įrašyta ranka taip pat rusų kalba. Kitoje lapo pusėje uždėtas Sosnovicų policijos skyriaus antspaudas. Vienas lapas.

  • Užsienio pasas

    Užsienio pasas, 1920-12-29

    Pasas išduotas Lietuvos Respublikos piliečiui, pirkliui, Juozui Hiršai, gimusiam 1877 m. Tauragėje. Pasą išdavė Lietuvos pasiuntinybė Vokietijoje, Berlyne. Paso blankas atspausdintas ir užpildytas lietuvių, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Dokumente priklijuota asmens nuotrauka. Yra Vokietijos viza. Dvigubas lapas.

  • Užsienio pasas

    Užsienio pasas, 1921-02-02

    Užsienio pasas išduotas Lietuvos Respublikos piliečiui Karoliui Petniūnui, Lietuvos atstovo Kaukaze, Tbilisyje. Paso knygelė atspausdintas lietuvių, rusų ir prancūzų kalbomis. Asmeniniai duomenys užpildyti ranka, taip pat trimis kalbomis. Pase nurodyta, kad K. Petniūnas gimęs Ukmergės apskrityje ir išvardinto jo šeimos nariai. Paso įrašai patvirtinti Lietuvos atstovo Kaukaze antspaudu. Pirmame puslapyje uždėtas antspaudas leidžiantis grįžti į Lietuvą. 6 lapai.

  • Užsienio pasas

    Užsienio pasas, 1921-04-11

    Užsienio pasas, išduotas Lietuvos Respublikos piliečiui Notui Gantfol, gimusiam 1896 m. Ukmergėje, dirbančiam buhalteriu, ir jo žmonai Stel. Dokumentas išduotas Azerbaidžane. Paso knygelė atspausdinta ir užpildyta lietuvių ir rusų kalbomis. Pase priklijuotos sutuoktinių nespalvotos nuotraukos. Dokumente uždėtos Azerbaidžano vizos, leidžiančios išvykti iš šalies. 12 puslapių. 

  • Liudijimas vietoje užsienio paso

    Liudijimas vietoje užsienio paso, 1924-12-31

    Dokumentas išduotas Lietuvos Respublikos pilietei Agatai Švickaitei, gimusiai 1882 m. Kelmės valsčiuje. Liudijimą išdavė Lietuvos atstovybė Tarybų Sąjungoje, Maskvoje. Dokumento blankas atspausdintas ir užpildytas lietuvių ir rusų kalbomis. Dokumente priklijuota nespalvota asmens nuotrauka. Uždėta Latvijos tranzitinė viza. priklijuotas 25 litų vertės Lietuvos konsulinio mokesčio ženklas ir trijų auksinų vertės Ukmergės miesto valdybos įsirašymo rinkliavos žyminis ženklas. Vienas lapas.

  • Pasas užsienio, Klaipėda, 1925 m.

    Pasas užsienio, Klaipėda, 1925 m., 1925-11-25

    Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 9861, išduotas Lietuvos piliečiui Otto Zoeke, keliaujančiam drauge su žmona Anna. Pase įrašyti asmenų užsiėmimai, gimimo duomenys, gyvenamoji vieta, asmenų išvaizdos žymės, įklijuotos fotonuotraukos. Pasas užpildytas lietuvių ir prancūzų kalbomis. Su šiuo pasu leidžiama keliauti į visas šalis išskyrus Lenkiją. Pasą 1925 m. lapkričio 25 d. išdavė V. R. M. pasų skyrius Klaipėdoje. 1926 m. lapkričio 24 d. paso galiojimas pratęstas vieneriems metams. Pratęsimas patvirtintas Klaipėdos Krašto Direktorijos Pasų  skyriaus antspaudu. Pasą sudaro 32 puslapiai.

  • Užsienio pasas

    Užsienio pasas, 1929-10-16

    Pasas Nr. 1718, išduotas Jeikui-Leibai Lageriui, Lietuvos piliečiui, darbininkui, gimusiam 1909 m. Raseinių apskrityje. Paso blankas atspausdintas ir užpildytas lietuvių ir prancūzų kalbomis. Pase įdėtos Lietuvos, Vokietijos ir Palestinos vizos. Yra atžymos apie valstybinių sienų kirtimus: Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Egipte, Palestinoje. Priklijuoti Lietuvos, Anglijos, Vokietijos ir Egipto žyminiai mokesčių ženklai. Ant pirmo puslapio ranka užrašyta: „Priėmė Palestinos pilietybę sulig Užs. Reik. M-jos raštu Nr. 6738-36“. 32 puslapiai.

  • Leidimas vietoje užsienio paso

    Leidimas vietoje užsienio paso, 1933-04-26

    Dokumentas išduotas Petrui  Matuzaniui. Leidimą išdavė Lietuvos konsulatas Rygoje. Dokumento serija A Nr. 04769. Leidime priklijuota asmens nespalvota nuotrauka, kuri patvirtinta Lietuvos konsulato Rygoje antspaudu. Leidimo blankas atspausdintas ir užpildytas lietuvių ir prancūzų kalbomis. Ant leidimo raudonu rašalu lietuvių kalba užrašyta, kad Petras Matuzanis ištremtas iš Latvijos dėl gyvenimo be dokumentų. Leidimas atspausdintas ant dvigubo lapo ir įklijuotas į juodos spalvos kartoninius viršelius.

  • Užsienio pasas

    Užsienio pasas, 1938-11-09

    Pasas išduotas Lietuvos Respublikos piliečiui, žemdirbiui, Juozui Paukščiui, gimusiam 1890 m. Švenčionių apskrityje. Paso knygelė atspausdinta ir užpildyta lietuvių ir prancūzų kalbomis. Dokumente priklijuota nespalvota asmens nuotrauka. Įdėta Lietuvos viza, leidžianti vykti į Lenkiją ir Lenkijos viza, leidžianti būti Lenkijoje. Kelionės tikslas – Vilnius. Pase yra Vievio geležinkelio stoties antspaudai, uždėti išvykstant ir atvykstant (Lietuvos teritorijoje) ir tokie patys Lentvario pasienio posto (Lenkijos teritorija) antspaudai. 32 puslapiai.

  • Užsienio pasas

    Užsienio pasas, 1939-10-13

    Pasas išduotas Lietuvos Respublikos pilietei, darbininkei Aleksandrai Paulauskaitei, gimusiai 1919 m. Ylakiuose. Paso blankas atspausdintas ir užpildytas lietuvių ir prancūzų kalbomis. Dokumente priklijuota asmens nuotrauka, po nuotrauka yra antspaudas, patvirtinantis, kad A. Paulauskaitė 1941-04-07 Vilniaus m. CBAI, susituokė su Vaclovu Daniu. Pase yra Lietuvos ir Vokietijos vizos. 32 puslapiai.

  • Asmens liudijimas

    Asmens liudijimas, 1941-06-16

    Pasas išduotas Šilutės gyventojai Getrūdai Hildegardai Gernit, gimusiai Šilutėje 1921 m. Liudijimo blankas atspausdintas ir užpildytas vokiečių kalba. Pritvirtinta asmens nuotrauka, uždėtas piršto antspaudas. Ant viršelio uždėtas antspaudas „Ungültigl“ – negalioja. Dvigubas lapas.

  • Pasas

    Pasas, 1941-05-29

    Pasas išduotas Vladui Šernauskui, gimusiam 1920 m. Telšių apskrityje, Žarėnų valsčiuje, Gandrakalnių kaime. Pasą išdavė LTSR Kretingos apskrities skyriaus milicija. Dokumente priklijuota asmens nuotrauka. Paso knygelė atspausdinta ir užpildyta lietuvių ir rusų kalbomis. Pase uždėtas vokiečių okupacinės valdžios Klaipėdos krašto antspaudas.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...