Bendri Lietuvos ir Lenkijos valdovai

Nuo 1385 m. iki 1795 m. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) ir Lenkijos Karūną siejo bendra politinė istorija. 1385 m. buvo sudaryta Krėvos sutartis, susaisčiusi abi valstybes dinastiniais ryšiais. Jau kitais metais Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila vedė Lenkijos sosto paveldėtoją Jadvygą ir buvo vainikuotas šios šalies karaliumi. Būdamas karaliumi, neatsisakė savo tėvoninių teisių LDK ir išsaugojo aukščiausiojo kunigaikščio (supremus dux) titulą. Jogaila pradėjo dinastiją, kuri abi valstybes valdė iki 1572 metų. Tiesa, kol pats valdovas buvo gyvas ir rezidavo Krokuvoje, LDK valdė jo vietininkai, turėdavę pripažinti karaliaus viršenybę. Nuo 1386 m. iki 1392 m. LDK valdė Jogailos brolis Skirgaila. 1392 m. Lietuvos valdžią perėmė karaliaus pusbrolis Vytautas, išsikovojęs didžiojo kunigaikščio titulą ir stipriai eskalavęs LDK suverenumą. Sėkmingas Vytauto valdymas, Lietuvos istorinėje atmintyje tapęs bene šlovingiausiu mūsų valstybės laikotarpiu, tęsėsi iki pat jo mirties 1430 metais. Po Vytauto mirties, dvejus metus Lietuvą valdė Jogailos jauniausiasis brolis Švitrigaila (1430–1432). Po perversmo 1432 m. valdžią perėmė Vytauto jauniausias brolis Žygimantas Kęstutaitis, valdęs iki 1440 m., kuomet buvo nužudytas sąmokslininkų. Dar 1434 m., sulaukęs gilios senatvės mirė ir pats Jogaila, palikęs du sūnus: vyresnėlį Vladislovą ir jaunėlį Kazimierą.
Iš kart po Jogailos mirties, Vladislovas buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi, kartu iš tėvo paveldėdamas ir tėvonines teises LDK. 1440 m., po Žygimanto Kęstutaičio nužudymo, Lietuvos diduomenė paprašė Vladislovo į Vilnių atsiųsti savo brolį Kazimierą, kuris taptų karaliaus vietininku LDK. Tačiau Kazimierui atvykus į Vilnių, lietuviai jį, kaip Jogailos sūnų, vainikavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, t. y. suvereniu valdovu. Tai buvo padaryta nesuderinus nei su karaliumi Vladislovu nei su Lenkijos ponais. Tačiau politinė situacija netrukus vėl pakito – 1444 m. mūšyje su turkais prie Varnos žuvo karalius Vladislovas. Siekdami išsaugoti abiejų valstybių dinastinius ryšius, lenkų ponai pakvietė didįjį kunigaikštį Kazimierą užimti brolio vietą soste. Derybos užtruko trejus metus. 1447 m. Kazimieras tapo Lenkijos karaliumi ir sutelktai kontroliavęs abiejų valstybių sostus, juos išlaikė iki pat mirties 1492 metais. Kazimiero valia, po jo mirties, Lenkijos ir LDK sostai atiteko jo sūnums: Lenkijos karaliumi tapo Jonas Albrechtas, o Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu – Aleksandras. Pastarasis turėjo pripažinti brolio, Lenkijos karaliaus, viršenybę. 1501 m., Jonui Albrechtui mirus, Aleksandras tapo ir Lenkijos karaliumi. Vis dėlto abi valstybes jis valdė neilgai – 1506 m. Aleksandras mirė. Jo įpėdiniu abejuose sostuose tapo jauniausias brolis Žygimantas, vėliau pramintas Senuoju. Lietuvą ir Lenkiją jis valdė iki savo mirties 1548 metais. Tiesa, 1544 m. LDK valdyti jis pavedė savo vieninteliam sūnui Žygimantui Augustui, kuris po tėvo mirties tapo ir Lenkijos karaliumi. Žygimanto Augusto valdymo pabaigoje tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo sudaryta Liublino Unija, kuri abi valstybes sujungė į vieną, pavadintą Abiejų Tautų Respubliką (ATR). Liublino unija numatė, kad bendras ATR valdovas, turėsiantis Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulus, bus renkamas elekciniame Seime, dalyvaujant abiejų valstybių atstovams. Valdovas išrenkamas iki gyvos galvos, o jam mirus turėjo būti skelbiami nauji rinkimai. Įtvirtintas elekcinės monarchijos modelis.
1572 m., mirus Žygimantui Augustui, baigėsi Jogailaičių dinastija. Nuo 1573 m. ATR valdė išrinkti monarchai. Tokia situacija išliko iki pat 1795 m. įvykusio Trečiojo valstybės padalijimo, lėmusio jos likvidavimą. Per visą ATR gyvavimo laikotarpį valdovais buvo išrinkta 11 asmenų: Henrikas Valua (1573–1574), Steponas Batoras (1576–1586), Zigmantas Vaza (1587–1632), Vladislovas Vaza (1632–1648), Jonas Kazimieras Vaza (1648–1668), Mykolas Kaributas Višnioveckis (1669–1673), Jonas Sobieskis (1674–1696), Augustas II (1697–1704, 1709–1733), Stanislovas Leščinskis (1704–1709), Augustas III (1733–1763) ir Stanislovas Augustas Poniatovskis (1764–1795).
Trakų istorijos muziejaus faleristikos rinkinyje yra saugoma keturiolikos medalių kolekcija, skirta bendriems Lietuvos ir Lenkijos valdovams. Penki medaliai skirti Jogailaičiams – dinastijos pradininkui Jogailai ir vėlesniems jo įpėdiniams: Kazimierui, Aleksandrui, Žygimantui Senajam ir Žygimantui Augustui. Dar 9 medaliai yra skirti elekciniams, po Liublino Unijos valdžiusiems Abiejų Tautų Respublikos valdovams. Visiems, išskyrus Henriką Valua ir Zigmantą Vazą. Visi medaliai yra bronziniai, vienodos skritulio formos (Ø-70 mm.) pagaminti Lenkijoje 1977 – 1983 m., jų autorius Witold Korski.