• Bendri Lietuvos ir Lenkijos valdovai

      Bendri Lietuvos ir Lenkijos valdovai

      Nuo 1385 m. iki 1795 m. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) ir Lenkijos Karūną siejo bendra politinė istorija. 1385 m. buvo sudaryta Krėvos sutartis, susaisčiusi abi valstybes dinastiniais ryšiais. Jau kitais metais Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila vedė Lenkijos sosto paveldėtoją Jadvygą ir buvo vainikuotas šios šalies karaliumi. Būdamas karaliumi, neatsisakė savo tėvoninių teisių LDK ir išsaugojo aukščiausiojo kunigaikščio (supremus dux) titulą. Jogaila pradėjo dinastiją, kuri abi valstybes valdė iki 1572 metų. Tiesa, kol pats valdovas buvo gyvas ir rezidavo Krokuvoje, LDK valdė jo vietininkai, turėdavę pripažinti karaliaus viršenybę. Nuo 1386 m. iki 1392 m. LDK valdė Jogailos brolis Skirgaila. 1392 m. Lietuvos valdžią perėmė karaliaus pusbrolis Vytautas, išsikovojęs didžiojo kunigaikščio titulą ir stipriai eskalavęs LDK suverenumą. Sėkmingas Vytauto valdymas, Lietuvos istorinėje atmintyje tapęs bene šlovingiausiu mūsų valstybės laikotarpiu, tęsėsi iki pat jo mirties 1430 metais. Po Vytauto mirties, dvejus metus Lietuvą valdė Jogailos jauniausiasis brolis Švitrigaila (1430–1432). Po perversmo 1432 m. valdžią perėmė Vytauto jauniausias brolis Žygimantas Kęstutaitis, valdęs iki 1440 m., kuomet buvo nužudytas sąmokslininkų. Dar 1434 m., sulaukęs gilios senatvės mirė ir pats Jogaila, palikęs du sūnus: vyresnėlį Vladislovą ir jaunėlį Kazimierą.
      Iš kart po Jogailos mirties, Vladislovas buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi, kartu iš tėvo paveldėdamas ir tėvonines teises LDK. 1440 m., po Žygimanto Kęstutaičio nužudymo, Lietuvos diduomenė paprašė Vladislovo į Vilnių atsiųsti savo brolį Kazimierą, kuris taptų karaliaus vietininku LDK. Tačiau Kazimierui atvykus į Vilnių, lietuviai jį, kaip Jogailos sūnų, vainikavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, t. y. suvereniu valdovu. Tai buvo padaryta nesuderinus nei su karaliumi Vladislovu nei su Lenkijos ponais. Tačiau politinė situacija netrukus vėl pakito – 1444 m. mūšyje su turkais prie Varnos žuvo karalius Vladislovas. Siekdami išsaugoti abiejų valstybių dinastinius ryšius, lenkų ponai pakvietė didįjį kunigaikštį Kazimierą užimti brolio vietą soste. Derybos užtruko trejus metus. 1447 m. Kazimieras tapo Lenkijos karaliumi ir sutelktai kontroliavęs abiejų valstybių sostus, juos išlaikė iki pat mirties 1492 metais. Kazimiero valia, po jo mirties, Lenkijos ir LDK sostai atiteko jo sūnums: Lenkijos karaliumi tapo Jonas Albrechtas, o Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu – Aleksandras. Pastarasis turėjo pripažinti brolio, Lenkijos karaliaus, viršenybę. 1501 m., Jonui Albrechtui mirus, Aleksandras tapo ir Lenkijos karaliumi. Vis dėlto abi valstybes jis valdė neilgai – 1506 m. Aleksandras mirė. Jo įpėdiniu abejuose sostuose tapo jauniausias brolis Žygimantas, vėliau pramintas Senuoju. Lietuvą ir Lenkiją jis valdė iki savo mirties 1548 metais. Tiesa, 1544 m. LDK valdyti jis pavedė savo vieninteliam sūnui Žygimantui Augustui, kuris po tėvo mirties tapo ir Lenkijos karaliumi. Žygimanto Augusto valdymo pabaigoje tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo sudaryta Liublino Unija, kuri abi valstybes sujungė į vieną, pavadintą Abiejų Tautų Respubliką (ATR). Liublino unija numatė, kad bendras ATR valdovas, turėsiantis Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulus, bus renkamas elekciniame Seime, dalyvaujant abiejų valstybių atstovams. Valdovas išrenkamas iki gyvos galvos, o jam mirus turėjo būti skelbiami nauji rinkimai. Įtvirtintas elekcinės monarchijos modelis.
      1572 m., mirus Žygimantui Augustui, baigėsi Jogailaičių dinastija. Nuo 1573 m. ATR valdė išrinkti monarchai. Tokia situacija išliko iki pat 1795 m. įvykusio Trečiojo valstybės padalijimo, lėmusio jos likvidavimą. Per visą ATR gyvavimo laikotarpį valdovais buvo išrinkta 11 asmenų: Henrikas Valua (1573–1574), Steponas Batoras (1576–1586), Zigmantas Vaza (1587–1632), Vladislovas Vaza (1632–1648), Jonas Kazimieras Vaza (1648–1668), Mykolas Kaributas Višnioveckis (1669–1673), Jonas Sobieskis (1674–1696), Augustas II (1697–1704, 1709–1733), Stanislovas Leščinskis (1704–1709), Augustas III (1733–1763) ir Stanislovas Augustas Poniatovskis (1764–1795).
      Trakų istorijos muziejaus faleristikos rinkinyje yra saugoma keturiolikos medalių kolekcija, skirta bendriems Lietuvos ir Lenkijos valdovams. Penki medaliai skirti Jogailaičiams – dinastijos pradininkui Jogailai ir vėlesniems jo įpėdiniams: Kazimierui, Aleksandrui, Žygimantui Senajam ir Žygimantui Augustui. Dar 9 medaliai yra skirti elekciniams, po Liublino Unijos valdžiusiems Abiejų Tautų Respublikos valdovams. Visiems, išskyrus Henriką Valua ir Zigmantą Vazą. Visi medaliai yra bronziniai, vienodos skritulio formos (Ø-70 mm.) pagaminti Lenkijoje 1977 – 1983 m., jų autorius Witold Korski.

Parodos objektai

   
  • Medalis

    Medalis, 1981 m.

    Witold Korski

    Medalis. Skirtas Jonui Sobieskiui. Lenkija, Varšuva, 1981 m.

     

    Jonas Sobieskis – jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas (1674 – 1696), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Buvęs Lenkijos didysis etmonas, valdovu išrinktas 1674 m. 1683 m. rugsėjo 12 Jono Sobieskio vadovaujama ATR kariuomenė Vienos mūšyje sumušė turkus. 1686 m. Jonas Sobieskis su Rusija sudarė Amžinąją taiką. Valdovo santykiai su LDK buvo prasti. Jis valdė iki mirties 1696 m.

     

    Medalis skritulio formos. Averse pavaizduota moneta su paties Jono Sobieskio portretu profiliu į dešinę. Aplink portretą – užrašas „·IOAN III· D.G: REX· POL· M·D·L·R·P·“. Virš monetos ir po ja užrašytas metų intervalas, nurodantis Jono Sobieskio valdymo metus „1674 / 1696“. Abipus monetos pavaizduoti Lenkijos ir Lietuvos herbai – Erelis ir Vytis. Averso apačioje pavaizduotas Sobieskių giminės herbas „Janina“. Averso viršuje – karūnuota Jono Sobieskio monograma.

     

    Reverse pavaizduotas ant žirgo raitas Jonas Sobieskis prie Vienos. Reverso viršuje pavaizduotas heraldinis Lenkijos Erelis, o abipus jo – lotyniškas užrašas puslankiu „VENI VIDI DEVS VINCIT“. Reverso apačioje – užrašas „VINDOBONA 1683“.

  • Medalis

    Medalis, 1982 m.

    Witold Korski

    Medalis. Skirtas Augustui II Stipriajam. Lenkija, Varšuva, 1982 m.

     

    Augustas II Stiprusis – jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas (1697 – 1704 m.; 1709 – 1733 m.) Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Valdovu išrinktas 1697 m. 1704 m. nuo sosto nušalintas. 1709 valdžią susigrąžino ir valdovu išbuvo iki mirties 1733 m. 1697 m. tuometis Saksonijos kurfiurstas ATR valdovu tapo remiamas Rusijos, Prūsijos ir Austrijos. 1698 m. Augustas II su Rusijos imperatoriumi Petru I sudarė prieš Švediją nukreiptą sutartį. Vykstant Šiaurės karui (1700 – 1721) švedų kariuomenė įsiveržė į ATR teritoriją, užėmė daug žemių. 1704 m. Augustas II buvo pašalintas iš ATR valdovo sosto, o naujuoju valdovu Seimas išrinko Stanislovą Leščinskį. Augustas II 1706 m. oficialiai atsisakė ATR sosto, tačiau vistiek bendradarbiavo su imperatoriumi Petru I. 1709 m. Petro I ir Rusijos kariuomenės remiamas Augustas II susigražino ATR valdovo sostą. Augusto II valdymo laikotarpiu valstybė buvo stipriai nualintas karų ir diduomenės tarpusavio kovų, be to didelę įtaką ATR įgijo Rusija. 1705 m. Augustas II įsteigė Baltojo Erelio ordiną. Augustas II valdė iki pat mirties 1733 m. Dėl savo fizinės jėgos jis buvo pramintas Stipriuoju

     

    Medalis skritulio formos. Averse pavaizduota moneta su paties Augusto II portretu profiliu į dešinę. Aplink portretą – užrašas „AUGUSTUS. II D. G. REX. POLON. M. DUX. LIT“. Abipus monetos užrašyti dveji metų intervalai, nurodantys Augusto II valdymo laikotarpius: „1697 / 1704“ ir „1709 / 1733“. Averso viršuje – jungtinis dviejų laukų herbas, kuriame pavaizduoti Lenkijos Erelis ir Lietuvos Vytis. Averso apačioje pavaizduotas Saksonijos Elektorato herbas.

     

    Reverso centrinėje dalyje pavaizduotas trikampis, kurio centre pavaizduotas Baltojo Erelio ordinas ir Ordino žvaigždė. Aplink šiuos apdovanojimus yra lotyniškas užrašas „RESTAVRATOR ORDINIS AQVILAE POLONICAE“. Visuose trijuose trikampio kampuose pavaizduotos karūnuotos raidės „A“. Trikampiui iš kairės pavaizduota deivė Fortūna. Trikampiui iš dešinės pavaizduotas vyras, kuriam iš debesų išlindusi ranka paduoda karūną. Reverso apačioje pavaizduotas apskritos formos Augusto II karališkasis herbas, sudarytas iš ATR herbo ir jo centre – herbo širdyje esančio Saksonijos Elektorato herbas. Reverso pakraščiuose – užrašas apskritimu „1697 AVGVSTVS ELECTVS ET CORONATVS 1699 CAMIENIEC PODOL·VRBS LIBERATA ·1706 PAX ALTRANDSTAD II – AVGVSTVS ABDICAVIT 1709 POLONIA PACATA · REX REDVX“.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 14
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...