Medalis. Skirtas Aleksandrui Jogailaičiui. Lenkija, Varšuva, 1979 m.

Aleksandras Jogailaitis – Lietuvos didysis kunigai kunigaikštis (1492 – 1506) ir Lenkijos karalius (1501 – 1506). Lietuvos didžiojojo kunigaikščio (1440 – 1492) ir Lenkijos karaliaus (1447 – 1492) Kazimiero Jogailaičio (1427 – 1492) ir jo žmonos Elžbietos Habsburgaitės sūnus. Aleksandras Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo po tėvo mirties. Aleksandro valdymo pradžioje prasidėjo kariniai konfliktai su Maskva, kurios valdovas Ivanas III pradėjo vykdyti ekspansiją į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritoriją. 1494 m. Aleksandras ir Ivanas III sudarė taiką. 1495 m. Aleksandras vedė Ivano III dukterį Eleną, tačiau nepaisant šios santuokos 1500 m. karo veiksmai tarp LDK ir Maskvos atsinaujino. 1501 m. mirus vyresniajam broliui Lenkijos karaliui Jonui Albrechtui, Aleksandras buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi. Abi valstybes Aleksandras valdė iki mirties 1506 m. Aleksandras palaidotas Vilniaus katedroje.

Medalis skritulio formos. Averso centre pavaizduotas Aleksandro lietuviškas pusgrašis. Monetos centre – Vytis. Aplink Vytį – lotyniškas užrašas „MON ALEXANDRI“. Virš monetos – užrašas „ALEXANDER / REX / POLONIE“. Po moneta – užrašas „MAGNVS / DVX / LITVANIE. Abipus monetos – metų intervalas, nurodantis Aleksandro valdymo laikotarpį „1501 1506“.

Reverse pavaizduotas Johano Halerio (Johann Haller 1463 – 1525) piešinys. Piešinyje pavaizduotas Aleksandras Seimo susirinkime. Valdovas pavaizduotas centre, sėdintis soste, rankose laikantis valdžios insignijas – skeptrą ir valdžios rutulį. Sosto viršuje – Lenkijos ir Lietuvos herbai. Priešais valdovą – pareigūnas, rankose laikantis spaudą ir antspauduotą dokumentą. Aplink valdovą susirinkę aukštieji dvasininkai, valstybės pareigūnai ir bajorai. Piešinio pakraščiuose pavaizduoti herbai.

Medalis. Skirtas Stanislovui Leščinskiui Lenkija, Varšuva, 1983 m.

Stanislovas Leščinskis – jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas (1704 – 1709 m.; 1733 – 1736 m.) Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Šiaurės karo metu (1700 – 1721) Stanislovas Leščinskis buvo Švediją palaikančios ATR didikų grupuotės atstovas. 1704 m. Švedams įsiveržus į ATR ir iš sosto pašalinus Augustą II Stiprųjį, Stanislovas Leščinskis buvo išrinktas naujuoju ATR valdovu. 1709 m . Augustas II, remiamas Rusijos, sostą susigražino, o Stanislovas Leščinskis išvyko į Prancūziją. Po Augusto II mirties, 1733 m. vėl buvo išrinktas ATR valdovu, tačiau kovą dėl sosto pralaimėjo Augusto II sūnui Augustui III, kurį rėmė Rusija. ATR sosto Stanilovas Leščinskis atsiskaė 1736 m. Likusį gyvenimą jis praleido Prancūzijoje, kur buvo paskirtas Lotaringijos ir Baro kunigaikščiu. Stanislovas Leščinskis mirė 1766 m.

Medalis skritulio formos. Averso centre pavaizduotas Stanislovo Leščniskio portretas apskritime. Aplink portretą yra užrašas „STANISLAVS ·I· REX POLONIAE“. Abipus portreto užrašyti dveji metų intervalai, nurodantys Stanislovo Leščinskio valdymo laikotarpius: „1704 / 1710“ ir „1733 / 1736“. Averso viršuje pavaizduotas liūtas, priekinėse letenose laikantis kalaviją ir ovalų skydą. Skyde Leščinskių giminės herbas „Wieniawa“. Averso apačioje – apskritas paveikslėlis, kuriame pavaizduota per audrą jūroje plaukianti valtis, kurioje yra karūna“.

Reverso centrinėje dalyje pavaizduotas Stanislovo Leščinskio karališkasis herbas, sudarytas iš ATR herbo ir jo centre – herbo širdyje esančio Leščinskių giminės herbo „Wieniawa“. Virš herbo – karūna. Abipus karūnos pavaizduoti šeši skrendantys paukščiai. Averso apatinėje dalyje pavaizduotas jungtinis dviejų laukų herbas, kuriame sujungti Lotaringijos ir Baro herbai. Po šiuo herbus – užrašas dviem eilutėm „1737 1766 / S·R·POL·D·LOTH·BAR“. Reverso pakraščiuose – lotyniškas užrašas apskritimu „1704/5 STANISLAUS I ELECT· ET CORONATUS PROTEC· CAROLO XII R·S· AD POLTAVAM A·1709 VICTO STAN· PATRIAM DESERIT 1733 STAN· DENUO ELECTUS INTERVENIENT RUTHENIS STAN POLONIAM RELINQVIT“.

Medalis. Skirtas Augustui III. Lenkija, Varšuva, 1983 m.

Augustas III – jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas (1733 – 1763 m.) Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, Saksonijos kurfiurstas. Ankstesnio ATR valdovo Augusto II Stipriojo sūnus. 1733 m. Rusijai reikalaujant ir naudojant karinę jėgą, ATR Seimas Augustą II išrinko valdovu, vietoje kiek anksčiau tais pačiais metais išrinkto Stanislovo Leščinskio. Nors ir tapęs ATR valdovu, Augustas III liko gyventi Saksonijoje, faktinę valstybės valdžią patikėjęs savo atstovui Heinrichui Briuliui. Pats valdovas į ATR atvykdavo tik per Seimo susirinkimus. Augusto III valdymo laikotarpiu ATR išplito diduomenės oligarchija. Iš 14 sušauktų Seimų 13 iširo. Didikai Seimuose dažnai naudojosi veto teise, todėl nebuvo galima priimti svarbių sprendimų. Labai susilpnėjo ATR kariuomenė, o tai kėlė pavojų valstybei. Augustas III valdė iki pat mirties 1763 m.

Medalis skritulio formos. Averso centre pavaizduota moneta su Augusto III portretu. Aplink monetą – užrašas „D· G· AVGVST· III ·R· POL ·M·D·L·R·P·D·S· & EL“. Averso viršuje pavaizduota karūnuota Augusto III monograma. Averso apačioje – metų intervalas, nurodantis Augusto III valdymo laikotarpį „1733 / 1763“.

Reverso viršutinėje dalyje pavaizduotas Augusto III karališkasis herbas, sudarytas iš ATR herbo ir jo centre – herbo širdyje esančio Saksonijos Elektorato herbo. Abipus herbo pavaizduoti iš audros debesų trenkiantys žaibai. Reverso apatinėje dalyje pavaizduoti puotaujantys bajorai, o tarp jų – užrašas „VETO“. Žemiau – lotyniškas užrašas „REX DE SAXONVM ORIGINE / „NVNC EST BIBENDVM““.

Medalis. Skirtas Stanislovui Augustui Poniatovskiui. Lenkija, Varšuva, 1983 m.

Stanislovas Augustas Poniatovskis – jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas (1763 – 1795 m.) Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Paskutinysis ATR valdovas. 1763 m. remiamas Rusijos išrinktas valdovu. Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu įvyko trys ATR padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.) galiausiai likvidavę valstybę. Po pirmojo padalijimo, susiklosčius tinkamoms politinėms sąlygoms 1788 – 1792 m. Ketverių metų Seimas bandė valstybėje įgyvendinti pažangias reformas, tačiau jų priešininkai – Targovicos konfederacijos nariai su Rusijos parama šiuo bandymus sužlugdė, o 1793 m. buvo įvykdytas antrasis ATR padalijimas. 1794 m. ATR prasidėjo sukilimas, kurio tikslas buvo išsaugoti valstybingumą. Sukilimui vadovavo generolas Tadas Kosciuška. Tačiau Rusija sugebėjo sukilimą numalšinti, o 1795 m. įvyko trečiasis ATR padalijimas, po kurio valstybė buvo panaikinta. 1796 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis oficialiai atsisakė sosto. Paskutinysis ATR valdovas mirė 1798 m.

Medalis skritulio formos. Averso centre pavaizduota moneta su Stanislovo Augusto Poniatovskio portretu profiliu į dešinę. Aplink portretą – lotyniškas užrašas „STANISLAUS AUG. D.G. REX POL. M.D.L.“ Moneta įrėminta stačiakampyje apvade. Abipus apvado – metų intervalas, nurodantis Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpį „1764 / 1795“. Averso – karūnuota Stanislovo Augusto Poniatovskio monograma apskritime. Averso apačioje, apskritime pavaizduotas Poniatovskių giminės herbas „Ciołek“.

Reverso centre pavaizduotas skritulio formos karališkas Stanislovo Augusto Poniatovskio herbas, sudarytas iš ATR herbo ir jo centre – herbo širdyje esančio Poniatovskių giminės herbo „Ciołek“. Abipus herbo pavaizduotos taikos deivė Eirenė ir teisingumo deivė Temidė. Po herbu – juosta su užrašu „Rzeczpospolita“. Reverso šonuose ir apačioje pavaizduoti trikampiai su Prūsijos, Austrijos ir Rusijos (valstybės, kurios pasidalino ATR) heraldiniais Ereliais. Tarp trikampių pavaizduoti Hugas Kolontajus ir generolas Tadas Kosciuška. Reverso viršuje užrašyti svarbiausi Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpio įvykiai ir jų datos.

Medalis. Skirtas Vladislovui Jogailai. Lenkija, Varšuva, 1977 m.

Vladislovas Jogaila – Lenkijos karalius (1386 – 1434), Lietuvos didysis kunigaikštis (1377 – 1381; 1382 – 1401), Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis (1401 – 1434). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo (1345 – 1377) ir jo antrosios žmonos Julijonos (~ 1325 – 1392) sūnus. Po tėvo Algirdo mirties 1377 m. paveldėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą ir remiamas dėdės, Lietuvos submonarcho Trakų kunigaikščio Kęstučio (1345 – 1382) valdžioje įsitvirtino. 1380 m. su Vokiečių ordinu pasirašė Dovydiškių sutartį, kurioje įsipareigojo nepadėti Kęstučiui jeigu jo žemes puls Ordinas. Dėl šios sutarties sudarymo 1381 m. Kęstutis Jogailą pašalino iš didžiojo kunigaikščio sosto. 1382 m. Jogaila sostą susigražino, netrukus Kęstutis buvo suimtas ir įkalintas Krėvos pilyje, kur neaiškiomis aplinkybėmis mirė. 1382 – 1384 m. Jogaila kovojo su savo pusbroliu, Kęstučio sūnumi Vytautu, kuris siekė atgauti savo tėvonines teises Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Šioje kovoje Vytautą rėmė Ordinas. 1384 m. pusbroliai susitaikė ir Vytautas grįžo į LDK, tačiau neatgavo visos tėvonijos. 1385 m. Jogaila su Lenkijos ponais sudarė Krėvos sutartį, kuri numatė jo santuoką su Lenkijos sosto paveldėtoja Jadvyga ir vainikavimą Lenkijos karaliumi. Jogaila įsipareigojo priimti Krikštą, pakrikštyti vis dar senojo pagonių tikėjimo besilaikančius lietuvius ir prišlieti LDK prie Lenkijos. 1386 m. pradžioje Krokuvoje Jogaila buvo pakrikštytas ir gavo Vladislovo vardą. Susituokęs su Jadvyga buvo vainikuotas Lenkijos karaliumi. 1387 m. buvo pakrikštyta visa Lietuva, išskyrus Žemaitiją. 1392 m. po dar vieno judviejų konflikto, Jogaila su Vytautu sudarė Astravos sutartį pagal kurią Vytautas tapo Jogailos vietininku Lietuvoje. 1410 m. Jogaila buvo vyriausiasis jungtinės Lenkijos ir LDK kariuomenės vadas, kuri tų pačių metų liepos 15 d. Žalgirio mūšyje pasiekė istorinę pergalę prieš Ordiną. Su ketvirtąja žmona Sofija Alšėniške (~ 1405 – 1461) susilaukė dviejų sūnų: Vladislovo (1424 – 1444) ir Kazimiero (1427 – 1492), kurie paveldėjo Lenkijos ir LDK valdovų sostus. Prasidėjo Jogailaičių dinastija. Jogaila mirė 1434 m.

Medalis skritulio formos. Averse yra užrašas „VLADISLAVS REX POL · 1386 1434“ ir Vladislovo Jogailos lenkiško pusgrašio averso bei reverso vaizdai.

Medalio reverso centre pavaizduotas karūnuotas Vladislovas Jogaila, rankose laikantis skeptrą ir valdžios rutulį. Averso viršuje pavaizduoti Lenkijos heraldinis Erelis ir Lietuvos Vytis, o apačioje – Žalgirio mūšio metu iš Ordino atimtos vėliavos ir mūšio metai – 1410. Averso šonuose – Jogailos ir Jadvygos vedybų, Lietuvos krikšto ir Krėvos sutarties scenos.

Medalis. Skirtas Kazimierui Jogailaičiui. Lenkija, Varšuva, 1978 m.

Kazimieras Jogailaitis – Lietuvos didysis kunigaikštis (1440 – 1492) ir Lenkijos karalius (1447 – 1492). Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1377 – 1381; 1382 – 1401), Lenkijos karaliaus (1386 – 1434) ir Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio (1401 – 1434) Vladislovo Jogailos ir jo ketvirtosios žmonos Sofijos Alšėniškės (~ 1405 – 1461) sūnus. Kazimieras gimė 1427 m. 1440 m., būdamas 13-os metų, lietuvių didikų prašymu, atvyko į Lietuvą ir turėjo tapti vyresnio brolio, Lenkijos karaliaus Vladislovo III (1424 – 1444) vietininku. Lietuvių didikai, nesuderinę nei su karaliumi Vladislovu III, nei su Lenkijos ponais, Kazimierą vainikavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1444 m. mūšyje su turkais prie Varnos žuvus karaliui Vladislovui III, lenkų ponai pasiūlė Kazimierui užimti brolio sostą. Po derybų, 1447 m. Kazimieras buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. Lietuvą ir Lenkija Kazimieras valdė iki pat mirties 1492 m. Kazimiero valdymo laiku Lietuvoje sustiprėjo Ponų Tarybos įtaka. 1449 m. Kazimieras su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Vasilijumi II sudaryta sudarė sutartį, pagal kurią LDK atsisakė politinės įtakos Naugardui ir Pskovui. LDK plėtimasis rusų žemėse sustojo. 1454 – 1466 m. vyko Lenkijos ir Vokiečio ordino karas, pramintas „Trylikamečiu karu“. Karą laimėjo Lenkija. 1466 m. buvo pasirašyta Torūnės taika, pagal kurią Ordinas tapo Lenkijos vasalu. Po Kazimiero mirties Lenkijos karaliumi tapo jo sūnus Jonas Albrechtas, o Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu – kitas sūnus Aleksandras.

Medalis skritulio formos. Averso centrinėje dalyje pavaizduotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras. Valdovas pavaizduotas visu ūgiu, rankose laikantis skeptrą ir valdžios rutulį. Abipus valdovo pavaizduoti heraldinis Lenkijos Erelis ir Lietuvos Vytis, bei užrašas lotynų kalba „KAZIMIRVS DG REX POL·M·D·L· / 1447 1492“.

Reverso centrinėje dalyje pavaizduoti trys gotikiniai krėslai ir tarp jų esantys Dancigo, Torūnės ir Elbingo pusgrašiai. Po krėslais – denaro su heraldiniu Lenkijos Ereliu atvaizdas. Virš krėslų pavaizduotas laivas. Abipus krėslų – du užrašai lotynų kalba. Iš kairės: „PAX / THORV·/ NENSIS / 1466“. Iš dešinės: „PTAIN·78 / SER·KROL·/ NR·7“.

Medalis. Skirtas Žygimantui Senajam. Lenkija, Varšuva, 1979 m.

Žygimantas Senasis – Lenkijos karalius (1507 – 1548) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1506 – 1548). Žygimantas buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio (1427 – 1492) ir jo žmonos Elžbietos Habsburgaitės (1436 – 1505) sūnus. 1501 m. mirus broliui Aleksandrui tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Sekančiais metais vainikuotas Lenkijos karaliumi. Žygimantui valdant tęsėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariniai konfliktai su Maskva, kuriuose LDK prarado nemažai teritorijų. 1514 m. rugsėjo 8 d. LDK kariuomenę pasiekė pergalę Oršos mūšyje prieš kur kas gausesnes Maskvos pajėgas. Žygimantas stengėsi pagerinti sudėtingą LDK ekonominę situaciją. Jo valdymo laikotarpiu Lenkijoje ir LDK plito renesanso ir humanizmo idėjos bei menas, 1529 m. buvo priimtas I Lietuvos Statutas. Didelę įtaką Žygimantui turėjo jo žmona italų kunigaikštytė Bona Sforca. Žygimantas valdė iki pat mirties 1548 m. 1544 m. jis paskyrė savo sūnų Žygimantą Augustą vietininku Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Medalis skritulio formos. Averso centre pavaizduota moneta – Žygimanto Senojo taleris su paties valdovo portretu profiliu į dešinę. Abipus talerio užrašytas Žygimanto Senojo valdymo laikotarpį nurodantis metų intervalas „1506 1548“.

Medalio reverso viršutinėje dalyje, daugiakampyje skyde pavaizduota heraldinio Lenkijos Erelio ir raidės „S“ kompozicija. Virš šios kompozicijos – karūna. Aplink skydą apskritas apvadas su lotynišku užrašu „AVREA AETAS“ (liet.: „Aukso Amžius“). Žemiau – užrašas „SIGISMVNDVS I REX POL· ARTIVM PROTECTOR“ (liet.: „Žygimantas I Lenkijos karalius meno globėjas). Reverso apatinėje dalyje pavaizduota mitologinė scena – Tritonas, grobiantis Nereidę. Po šiuo paveikslėliu yra užrašas puslankiu „·PTAiN·79 ·SER·KROL·NR·10·“.

Medalis. Skirtas Žygimantui Augustui. Lenkija, Varšuva, 1980 m.

Žygimantas Augustas – Lenkijos karalius (1548 – 1572) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544 – 1572). Paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas. Lenkijos karaliaus (1507 – 1548) ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1506 – 1548) Žygimanto Senojo ir jo žmonos Bonos Sforcos (1494 – 1557) sūnus. Gimė 1520 m. 1544 m. buvo paskirtas tėvo vietininku Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Po tėvo mirties tapo ir Lenkijos karaliumi. Jo valdymo laiku buvo vykdoma Valakų reforma, 1566 m. patvirtintas II Lietuvos statutas. 1558 m. prasidėjo Livonijos karas su Rusija, kurio pagrindinė našta teko Lietuvai. Žygimantas Augustas rėmė Lietuvos ir Lenkijos unijos idėją. 1569 m. pradžioje Liublino Seime prasidėjo derybos dėl unijos. Nesutikusi su lenkų parengtu Lietuvos prijungimo prie Lenkijos projektu, lietuvių delegacija išvyko iš Liublino. Žygimantas Augustas stojo į lenkų pusę ir siekdamas paspausti lietuvius sudaryti uniją, prie Lenkijos prijungė LDK priklausančias žemes: Podolės, Voluinės, Kijevo, Braclavo ir Palenkės vaivadijas. Lietuviai grįžo į Seimą ir 1569 m. liepos 1 d. tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo sudaryta Liublino Unija, sujungusi abi valstybes į vieną – Abiejų Tautų Respubliką. Žygimantas Augustas šią naujai sudarytą valstybę valdė iki savo mirties 1572 m. Nors buvo tris kartus vedęs palikuonių nesusilaukė ir įpėdinių nepaliko. Su jo mirtimi baigėsi Jogailaičių dinastija.

Medalis skritulio formos. Averso centre pavaizduotas Žygimanto Augusto portretas profiliu į dešinę. Portretą juosia apskritas apvadas, puoštas augaliniais motyvais. Abipus portreto – užrašai lotynų kalba. Iš kairės: „SIGIS· / AVG· / REX / POLO·“. Iš dešinės: „M·DVX / LIT· / 1545 / ·1572“.

Reverse pavaizduotas stilizuotas Liublino Unijos aktas su prikabintais antspaudais. Ant akto yra užrašas „VNIO LVBLINI INITA“. Taip pat ant akto pavaizduota karūnuota Žygimanto Augusto monograma ir abipus jos užrašyti Liublino Unijos sudarymo metai „1569“. Virš akto – Lenkijos ir Lietuvos herbai, kuriuos laiko heraldiniai skydininkai. Virš herbų – karūna. Medalio apatiniame pakraštyje yra užrašas puslankiu „·PTAiN·80 ·SER·KROL·NR·11·“.

Medalis. Skirtas Steponui Batorui. Lenkija, Varšuva, 1980 m.

Steponas Batoras – jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas (1576 – 1586), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Prieš išrenkant jį ATR valdovu, Steponas Batoras buvo Transilvanijos vaivada (1571 – 1576). Valdymo pradžioje pripažino Lietuvos ir Lenkijos lygiateisiškumą unijoje. 1579 m. balandžio 1 d. valdovas suteikė privilegiją Vilniaus Jėzuitų kolegiją pertvarkyti į akademiją ir universitetą. Buvo įkurta pirmoji aukštoji mokykla Lietuvoje, kurios oficialus pavadinimas tuomet buvo Vilniaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetas (dabar – Vilniaus universitetas). Steponas Batoras sustiprino ir modernizavo ATR kariuomenę ir sėkmingai vadovavo Livonijos kare, ko pasekoje caras Ivanas IV Žiaurusis buvo priverstas derėtis dėl paliaubų. Paliaubos sudarytos 1582 m. Steponas Batoras ATR valdė iki mirties 1586 m.

Medalis skritulio formos. Averso centre pavaizduota moneta – Stepono Batoro ATR taleris su paties valdovo portretu. Portretas – biustas iki pusės profiliu į dešinę. Aplink – užrašas lotynų kalba „STEPHANVS· D·G· REX POLONIA ·1580·“. Aplink talerį yra dar vienas lotyniškas užrašas „MAG· DUX· LITVA· RVS· PRVS· MAS: EC ·1576 · 1586“.

Reverso centrinėje dalyje pavaizduota pergalės deivės Viktorijos statula ant kolonos. Deivė vienoje rankoje laiko apskritą skydą su heraldiniu Lenkijos Ereliu, o kitoje rankoje – palmės šaką. Kolonai iš kairės pavaizduotas 1577 m. Dancigo talerio reversas. Kolonai iš dešinės pavaizduotas medalis, skirtas Livonijos Prijungimui prie ATR. Reverso viršuje yra lotyniškas užrašas puslankiu „STEPHANVS ·REX· VICTOR“. Reverso apatiniame pakraštyje – užrašas „·PTAiN·80 /SER·KROL·NR·12·“.

Medalis. Skirtas Jonui Kazimierui Vazai. Lenkija, Varšuva, 1981 m.

Jonas Kazimieras Vaza – jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas (1648 – 1668), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Ankstesnių ATR valdovų Zigmanto Vazos sūnus ir Vladislovo Vazos netikras brolis. Jonas Kazimieras Vaza valdovu išrinktas 1648 m. Jo valdymo pradžia sutapo su Ukrainos kazokų sukilimo pradžia. 1654 m. prasidėjo ATR karas su Rusija, sekančiais metais – karas su Švedija. Įsiliepsnojęs didžiulis karinis konfliktas istoriografijoje buvo pramintas Tvanu. Beveik visa ATR teritorija buvo užimta priešiškų kariuomenių. 1660 m. su Švedija buvo sudaryta Olivos taika. 1667 m. su Rusija sudarytos Andrusovo paliaubos. Joanas Kazimieras Vazas bandė pagerinti karų nualintos valstybės ekonominę situaciją. 1665 m. prieš valdovą kilo bajorų maištas – rokošas, kuriam vadovavo buvęs Lenkijos didysis maršalka ir lauko etmonas Jurgis Sebastijanas Liubomirskis (1616 – 1667). Rokošo pretekstu tapo Jono Kazimiero Vazos siekis sustiprinti karaliaus valdžią. Valdovo planuotos reformos liko neįgyvendintos. Jonas Kazimieras Vaza valdė iki 1668 m., kuomet atsisakė sosto. 1669 m. jis išvyko gyventi į Prancūziją.

Medalis skritulio formos. Averse pavaizduotas Jono Kazimiero Vazos taleris su paties valdovo portretu profiliu į dešinę. Aplink portretą – lotyniškas užrašas „IO: CACIM: DG: REX POLON: MD L·R“. Virš talerio pavaizduotas jungtinis herbas, kurį sudaro į keturis laukus padalintas skydas ir centre esanti herbo širdis (antras skydas). Pirmame lauke pavaizduotas Lenkijos Erelis, antrame – Švedijos trys karūnos, trečiame – Lietuvos Vytis, ketvirtame – Folkungų liūtas, o herbo širdyje – Vazų Javų pėdas. Abipus herbo užrašytas Jono Kazimiero Vazos valdymo laikotarpį nurodytas metų intervalas „1648 / 1668“.

Reverse yra paveikslėlis, kuriame simboliškai vaizduojamas Tvanas (1655 – 1667 m. karinis konfliktas). Centrinėje dalyje pavaizduotas Lenkiją simbolizuojantis stilizuotas fortas, kurio viduryje – piramidė. Ant piramidės pavaizduota karūnuota Jono Kazimiero Vazos monograma. Virš piramidės – heraldinis Lenkijos Erelis, o ant jo krūtinės – herbinis skydas su Vazų Javų pėdu. Reverso pakraščiuose pavaizduoti debesys ir iš jų į piramidę pučiantys vėjai, simbolizuojantys priešiškas valstybes, kovojusias prieš ATR „Tvano“ metais: Maskvą (Rusiją), Prūsiją, Švediją, Transilvaniją, Turkiją, Kazokų etmonatą. Reverso viršuje pavaizduota saulė, o ant jos – lotyniška frazė „POST TENEBRAS LUX” (liet.: „Po tamsos šviesa”). Šalia saulės – Šv. Mergelė Marija su Kūdikiu Jėzumi ant rankų. Reverso kairėje dalyje – pavaizduotas ant žirgo raitas karys, užsimojęs kalaviju. Šalia jo pavaizduotos dvi vėliavos. Po vėliavomis užrašyta Lenkijos lauko etmono Stefano Čarneckio pavardė.

Medalis. Skirtas Mykolui Kaributui Višnioveckiui. Lenkija, Varšuva, 1981 m.

Mykolas Kaributas Višnioveckis – jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas (1669 – 1673), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Valdovu išrinktas 1669 m. Mykolo Kaributo Višnioveckio valdymo laiku didėjo politinė suirutė ATR viduje, valdovo valdžią įtakojo didikų grupuotės. 1672 m. į ATR teritoriją įsiveržė turkai. 1673 m. rudenį valdovas išvyko į karo stovyklą prie Lvovo, tačiau čia pablogėjus sveikatai lapkričio 10 d. mirė. Tai nutiko Chotyno mūšio (lapkričio 11 d.) išvakarėse, kuriame ATR kariuomenė sumušė turkus.

Medalis skritulio formos. Averse pavaizduota moneta su Mykolo Kaributo Višnioveckio portretu profiliu į dešinę. Valdovas vainikuotas laurų vainiku. Aplink portretą – lotyniškas užrašas „MICHAEL: D.G. REX· POLONIARUM:“. Virš monetos ir po ja užrašytas metų intervalas, nurodantis Mykolo Kaributo Višnioveckio valdymo laikotarpį „1669 / 1673“.

Reverso viršutinėje dalyje pavaizduotas Mykolo Kaributo Višnioveckio karališkasis herbas, sudarytas iš ATR herbo ir jo centre – herbo širdyje esančio Višnioveckių giminės herbo „Korybut“. Aplink herbą išdėstytos raidės „MRP“ – Mykolo Kaributo Višnioveckio titulo abreviatūra. Reverso apatinėje dalyje pavaizduotas ATR karys prieš turkų karį. Žemiau – užrašas „CHOCIM · 1673“ (Chotyno mūšis, įvykęs 1673 m).

Medalis. Skirtas Vladislovui Vazai. Lenkija, Varšuva, 1981 m.

Vladislovas Vaza – jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas (1632 – 1648), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Ankstesnio ATR valdovo Zigmanto Vazos sūnus. Valdovu išrinktas 1632 m. Dar 1617 m. dalis rusų bojarinų Vladislovą Vazą išrinko caru. Nors faktiškai caro sosto niekada neužėmė, Vladislovas Vaza šio titulo neatsisakė iki pat 1634 m. 1632 – 1634 m. Tarp ATR ir Rusijos vyko Smolensko karas. Kare ATR pasiekė pergalę, išsaugojo Smolenską, bet 1634 sudarius Polianovkos taiką Vladislovas Vaza atsisakė caro titulo ir pretenzijų į Rusijos sostą. Kaip ir tėvas, Vladislovas Vaza turėjo dinastinių interesų Švedijoje. Jis siekė Švedijos karaliaus sosto, ko pasekoje 1635 m. su šia valstybe kilo karinis konfliktas. Vladislovo Vazos valdymo ir gyvenimo pabaigoje prasidėjo Bogdano Chmelnickio vadovaujamas Ukrainos kazokų sukilimas. Vladislovas vaza valdė iki mirties 1648 m.

Medalis skritulio formos. Averso centre pavaizduota Vladislovo Vazos moneta – taleris su paties valdovo portretu. Aplink portretą – lotyniškas užrašas „VLA: IIII D:G: REX: POL· M:D· LIT: RVS: PR: MA·“. Talerį juosia Aukso Vilnos ordino grandinė. Viršuje užrašytas metų intervalas „1633 / 1648“.

Reverse pavaizduotas ant žirgo raitas Vladislovas Vaza triumfo arkos fone. Arkos viršuje pavaizduotas jungtinis herbas, kurį sudaro į keturis laukus padalintas skydas ir centre esanti herbo širdis (antras skydas). Pirmame lauke pavaizduotas Lenkijos Erelis, antrame – Švedijos trys karūnos, trečiame – Lietuvos Vytis, ketvirtame – Folkungų liūtas, o herbo širdyje – Vazų Javų pėdas. Herbą laiko du skydininkai – angelai. Virš herbo dedikacinis įrašas, bylojantis apie pergalę Smolensko kare.