• Vytauto Didžiojo atminimas tarpukario Lietuvoje

      Vytauto Didžiojo atminimas tarpukario Lietuvoje

      Prieš 590 metų, 1430 m. spalio 27 d., Trakų Salos pilyje mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis – Trakų kunigaikščio Kęstučio ir Birutės sūnus, viena iškiliausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Kunigaikščio gyvenimas buvo kupinas karinių konfliktų, sudėtingų politinių sprendimų, pralaimėjimų ir pergalių. Vytauto pasiekimai valstybės valdyme įstrigo lietuvių atmintyje amžiams, šio asmens nuopelnų nesugebėjo ištrinti nei laikas, nei okupacijos, nei besikeičiančios ideologijos. Apie Vytauto asmenybę ir jo nuopelnus XIX-XX a. daug rašė ne tik lietuvių, bet ir užsienio šalių rašytojų ir istorikų. Susidomėjimas Vytauto asmenybe itin išaugo po 1918 m., paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, kai Vytauto istorija buvo pasitelkta formuojant lietuvių tautinį identitetą.
      Prieš 90 metų, 1930 m., visa Lietuva minėjo 500-ąsias didžiojo kunigaikščio mirties metines, kurių proga buvo sutelktos tiek visuomeninės, tiek valstybinės pajėgos, buvo rengiami iškilmingi minėjimai, pamaldos, statomi paminklai, suintensyvinta leidybinė veikla. Ruoštis šioms garbingoms metinėms buvo pradėta dar 1928 m., kai buvo įsteigtas Laikinasis Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvių paminėjimui organizuoti komitetas, kuris 1929 m. buvo pervadintas į Vytauto Didžiojo komitetą, kurio pirmininku buvo išrinktas pats Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. 1929 m. gruodžio 31 d. „Vyriausybės žiniose“ paskelbtas Vytautui Didžiajam minėti įstatymas, kuriame numatyta 1930-uosius pavadinti Vytauto Didžiojo metais.
      1930 m. Vytauto mirties metinių minėjimas tapo grandioziniu, visus metu trukusiu renginiu, prasidėjusiu dar sausio 11 d. – kai buvo atidarytas Kaune esantis, virš Nemuno nutiestas, Vytauto Didžiojo tiltas. Vasarą, birželio 18-22 d. buvo atidaryta Žemės ūkio ir pramonės paroda, skirta Vytauto Didžiojo garbei, kurios metu buvo pastatytas atskiras Vytauto Didžiojo paviljonas, kuriam vadovavo prezidento žmona Sofija. Paviljone buvo eksponuojami Vytauto Didžiojo paveikslai, graviūros, skulptūros, biustai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai, emblemos, medalionai, ordinai, bei literatūra, skirta Vytauto Didžiojo istorijai atminti. Parodos metu taip pat buvo surengta ir trečioji dainų šventė, kurioje dalyvavo virš 8000 atlikėjų. Liepos 15 d., minint Žalgirio mūšio 520-ąsias metines buvo pradėta Vytauto Didžiojo paveikslo ir raportų knygos „Vytauto Didžiojo garbei“ kelionė po Lietuvą, kurios metu, iki rugsėjo 7 d., paveikslas buvo nešamas po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, iš viso buvo aplankytos net 166 gyvenvietės. Didžiulės iškilmės buvo surengtos spalio 27 d., kai visas Kauno miestas buvo papuoštas Lietuvos tautinėmis vėliavomis, Vytauto Didžiojo paveikslais ir kita tautine simbolika. Tą dieną Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo surengtos pamaldos, kuriose dalyvavo Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas, A. Smetona, Vyriausybės atstovai, kariuomenės ir kitų įvairių organizacijų atstovai. Po pamaldų iškilmės persikėlė į Karo muziejaus prieigas, kuriose po iškilmingų valdžios ir kariuomenės atstovų kalbų Laisvės varpas ir visų kitų apylinkėje esančių bažnyčių varpai skambino po 500 smūgių. Galiausiai grandiozinis sukaktuvių minėjimo renginių ciklas buvo užbaigtas lapkričio 23 d. – Lietuvos kariuomenės dieną, kai iškilmių metu buvo pašventintas kertinis būsimojo Vytauto Didžiojo muziejaus akmuo.
      Nekyla abejonių, jog 1930 m. pelnytai buvo pavadinti Vytauto Didžiojo metais, nes Vytauto vardas tiesiogiai persismelkė visose kasdienio gyvenimo sferose, o išvengti išgirsti jo vardą ar pamatyti jo atvaizdą buvo neįmanoma. Šis Vytauto 500-ųjų mirties metinių paminėjimas tapo atskiru ir itin svarbiu Lietuvai istoriniu įvykiu, kurį mena galybė to laikmečio leidinių. Taigi šia virtualia paroda Trakų istorijos muziejus kviečia susipažinti su spalvingais Vytauto Didžiojo metais išleistais darbais, skirtais įamžinti Vytauto Didžiojo palikimą: knygomis, brošiūromis, žurnalais, pašto ženklais, atvirukais, pažymėjimais, kvietimais, liudijimais, paveikslais ir spaudais. Tikimės, jog ši paroda paskatins šių dienų skaitytoją neužmiršti Vytauto Didžiojo palikimo Lietuvai bei įkvėps švęsti kunigaikščio pasiektas pergales tiek šiemet, tiek ir ateityje, ruošiantis jubiliejinėms 600-osioms Vytauto mirties metinėms.
      Muziejininkas Darius Deinarovičius

Parodos objektai

   
  • Liudijimas Vytauto Didžiojo dainų dienos medalio

    Liudijimas Vytauto Didžiojo dainų dienos medalio, 1930-06-20

    Liudijimas Vytauto Didžiojo Dainų dienos medalio, skirtas Latvijos lietuvių sporto sąjungos „Vytis“ narei Paulinai Burokaitei už dalyvavimą 1930 m. Kaune vykusioje 500-ųjų Vytauto Didžiojo mirties metinių proga surengtoje Vytauto Didžiojo dainų dienoje. Liudijimo Nr. 9800. Liudijimas pasirašytas Švietimo ministro Konstantino Šakeinio (1881-1959), Kauno burmistro Jono Vileišio (1872-1942) ir pulkininko leitenanto sekretoriaus Augustaunof. Taip pat liudijimas patvirtintas Lietuvos muzikos ir dainos centro draugijos antspaudu. Liudijimas išduotas 1930 m. birželio 20 d. Liudijimo blankas atspausdintas ir užpildytas lietuvių kalba. Vienas lapas. Tekstas įrėmintas dekoratyviniu rėmeliu, kurio viršuje atspausdintas Vytauto Didžiojo portretas, o iš šonų pavaizduota Vilniaus katedra ir Kauno pilis. Dokumento apačioje pavaizduoti Trakų Salos pilies griuvėsiai.

  • Liudijimas Vytauto Didžiojo Dainų dienos medalio, skirtas Juzei Zigmantaitei-Urbonienei

    Liudijimas Vytauto Didžiojo Dainų dienos medalio, skirtas Juzei Zigmantaitei-Urbonienei, 1930 m.

    Liudijimas Vytauto Didžiojo Dainų dienos medalio, skirtas choro dainininkei Juzei Zigmantaitei-Urbonienei už dalyvavimą 1930 m. Kaune vykusioje 500-ųjų Vytauto Didžiojo mirties metinių proga surengtoje Vytauto Didžiojo dainų dienoje. Liudijimo Nr. 285. Liudijimas pasirašytas Švietimo ministro Konstantino Šakeinio (1881-1959), Kauno burmistro Jono Vileišio (1872-1942) ir pulkininko leitenanto sekretoriaus Augustaunof. Taip pat liudijimas patvirtintas Lietuvos muzikos ir dainos centro draugijos antspaudu. Liudijimas išduotas 1930 m. birželio 20 d. Dokumentas gausiai iliustruotas. Viršutinėje dalyje: per vidurį pavaizduotas Vytauto Didžiojo portretinis atvaizdas, kairėje pavaizduota Vilniaus akrikatedra, dešinėje – Kauno pilies griuvėsiai. Apačioje pavaizduota Trakų salos pilis.

  • Pažymėjimas mokyklos baigimo

    Pažymėjimas mokyklos baigimo, 1930-06-28

    Pažymėjimas Vanagiškių pradžios mokyklos baigimo. Išduotas Juliui Dateniui, gimusiam 1916 m. balandžio 29 d. Gailiušių sodžiuje, Molėtų valsčiuje, Utenos apskrityje. Pažymėjimo Nr. 46. Dokumentu pažymima, kad moksleivis mokykloje mokėsi nuo 1927 m. lapkričio 18 d. iki 1930 m. birželio 7 d. ir baigė 4 klasės kursą. Dokumentas išduotas 1930 m. birželio 28 d. Gailiušiuose, patvirtintas  apskritu pradžios mokyklos antspaudu, Egzaminų komisijos pirmininkės Z. Staniūnaitės ir penkių Egzaminų komisijos narių parašais. Pažymėjimas atspausdintas ant jubiliejinio Vytauto Didžiojo 500-ųjų metinių progos blanko. Pažymėjimo pirmame puslapyje pavaizduotas Vytautas Didysis. Pažymėjimo blankas atspausdintas ir užpildytas lietuvių kalba. Vienas lapas. Formatas – 2° (in folio).

  • Nuorašas mokyklos baigimo atestato

    Nuorašas mokyklos baigimo atestato, 1930-06-23

    Nuorašas Marijampolės Rygiškių Jono valdžios gimnazijos atestato. Išduotas Konstantinui Kęstučiui Šleriui, gimusiam 1910 m. spalio 1 d. Marijampolės apskrityje, Šunskų valsčiuje, Mokolų kaime. Atestato Nr. 713. Dokumentu pažymima, kad moksleivis mokykloje mokėsi nuo 1921 m. rugpjūčio 30 d. iki 1930 gegužės 2 d. ir baigė visą aukštesniosios mokyklos aštuonių klasių kursą su privalomu lotynų kalbos dėstymu, studijavo 15 dalykų. Atestatas išduotas 1930 m. birželio 23 d. Marijampolėje, patvirtintas gimnazijos direktoriaus P. Gustaičio, Pedagogų tarybos sekretoriaus K. J. Petrikos ir 27 Pedagogų tarybos narių parašais. Atestato blanko antrojo puslapio viršuje ranka, juodu tušu parašyta: „Nuorašas“. Ketvirtame puslapyje uždėtas Marijampolės notaro Jono Kučinsko, turėjusio kontorą Marijampolėje, Vytauto g. 30, antspaudas Nr. 3074, patvirtinantis, jog šis nuorašas pilnavertiškai atitinką atestato originalą. Nuorašas atliktas 1930 m. spalio 7 d. Atestatas atspausdintas ant jubiliejinio Vytauto Didžiojo 500-ųjų metinių progos blanko. Atestato pirmojo puslapio viršuje pavaizduotas Vytauto Didžiojo portretinis atvaizdas ir Vytis, apačioje: Trakų Salos pilies griuvėsiai ir Vilniaus Aukštutinė pilis. Atestato blankas atspausdintas ir užpildytas lietuvių kalba. Vienas lapas. Formatas – 2° (in folio).

  • Pažymėjimas mokyklos baigimo

    Pažymėjimas mokyklos baigimo, 1930-06-07

    Pažymėjimas Žagarės III-iosios pradžios mokyklos baigimo. Išduotas Vladui Šalkanskui, gimusiam 1913 m. balandžio 28 d. Rygos apskrityje, įstojusiam į mokyklą 1928 m. rugsėjo 20 d. ir baigusiam mokyklą 1930 m. Pažymėjimo Nr. 17. Pažymėjime nurodyta, kad moksleivis mokėsi šių dalykų: tikybos, lietuvių kalbos, aritmetikos, daiktų pažinimo, krašto mokslo, geografijos, istorijos, gamtos mokslo, higienos, rankų darbų, grafikos dalykų, mankštybos, žaidimų, dainų ir giesmių. Pažymėjimą parašais patvirtino Egzaminų komisijos pirmininkas, Žagarės III pradžios mokyklos vedėjas ir du Egzaminų komisijos nariai (parašai neįskaitomi). Pažymėjimas patvirtintas apskritu Šiaulių apskrities Žagarės pradžios mokyklos Nr. 3 antspaudu, kurio vaizdulio centre pavaizduotas Vytis. Pažymėjimo apatiniame dešiniame kampe pasirašė ir antspaudą uždėjo Žagarės miesto valdybos narys (parašas neįskaitomas). Pažymėjimas atspausdintas ant Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos jubiliejinio Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuvių minėjimo metų blanko. Blanko viršutinėje dalyje atspausdintas Vytauto Didžiojo portretinis atvaizdas. Blankas atspausdintas ir užpildytas lietuvių kalba. Vienas lapas.

  • Kvietimas į Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuvių minėjimo renginį

    Kvietimas į Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuvių minėjimo renginį, 1930 m.

    Kvietimas į Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvių paminėjimą Vilniuje, 1930 m. spalio 27 d. Adresuotas kunigui Zenonui Butkevičiui. Renginio organizatorius – Vytauto Didžiojo jubiliejaus komitetas. Kvietimas atspausdintas lietuvių ir baltarusių kalbomis. Adresatas įrašytas ranka, juodu tušu. Vienas lapas.

  • Kvietimas į Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuvių minėjimo renginį

    Kvietimas į Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuvių minėjimo renginį, 1930 m.

    Kvietimas į Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvių paminėjimą Vilniuje, 1930 m. spalio 27 d. Adresuotas Povilui Karazijai ir jo žmonai. Renginio organizatorius – Vytauto Didžiojo jubiliejaus komitetas. Kvietimas atspausdintas lietuvių ir baltarusių kalbomis. Adresatas įrašytas ranka, juodu tušu. Vienas lapas.

  • Spaudas

    Spaudas, 1930 m.

    Spaudas. Lietuva, 1930 m. „Vytauto Didžiojo metinių albumas“. Spaudo galvutės pagrindas apskritas, guminis, jo centre pavaizduotas Vytauto Didžiojo 500-ųjų metinių ženklas – kryžius, ietigalis, raidė V, o apačioje – datos: 1430 – 1930. Galvutės pakraščiuose – užrašas tarp dviejų apskritų apvadų: „VYTAUTO DIDŽIOJO 500 M. MIRT. SUKAKT. PAMINĖTI ·ALBUMAS·“. Kotelis medinis, tekintas, lakuotas, į viršų platėjantis. Kotelio viršuje įkalta nedidelė metalinė vinis.

  • Žurnalas „Trimitas“

    Žurnalas „Trimitas“, 1930-02-20

    Lietuvos šaulių sąjunga, Aleksandras Marcinkevičius-Mantautas

    Žurnalas „Trimitas“. 1930 m. vasario 20 d. Nr. 8. Žurnalo numeris jubiliejinis, išleistas Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvių paminėjimo proga. Priekiniame viršelyje atspausdinta Jano Stykos paveikslo „Vytauto priesaika“ kopija. Žurnalas minkštais viršeliais, 20 puslapių, tekstas atspausdintas lietuvių kalba. Žurnalas gausiai iliustruotas. Leidimas spausdinti suteiktas karo cenzūros.

  • Žurnalas „Trimitas“

    Žurnalas „Trimitas“, 1930-02-13

    Lietuvos šaulių sąjunga

    Žurnalas „Trimitas“. 1930 m. vasario 13 d. Nr. 7. Žurnalo numeris jubiliejinis, išleistas Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvių paminėjimo proga. Priekiniame viršelyje atspausdintas Vytauto Didžiojo portretas (aut. – A. Varnas). Žurnalas minkštais viršeliais, 20 puslapių, tekstas atspausdintas lietuvių kalba. Žurnalas gausiai iliustruotas. Leidimas spausdinti suteiktas karo cenzūros.

  • Žurnalas „Trimitas“

    Žurnalas „Trimitas“, 1930-02-06

    Lietuvos šaulių sąjunga, Aleksandras Marcinkevičius-Mantautas

    Žurnalas „Trimitas“. 1930 m. kovo 6 d. Nr. 10. Žurnalo numeris jubiliejinis, išleistas Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvių paminėjimo proga. Priekiniame viršelyje spalvotai atspausdinta dailininko Jomanto piešinio „Trakų pilis“ kopija. Žurnalas minkštais viršeliais, 20 puslapių, tekstas atspausdintas lietuvių kalba. Žurnalas gausiai iliustruotas. Leidimas spausdinti suteiktas karo cenzūros.

  • Žurnalas „Trimitas“

    Žurnalas „Trimitas“, 1930-02-17

    Lietuvos šaulių sąjunga, Aleksandras Marcinkevičius-Mantautas

    Žurnalas „Trimitas“. 1930 m. liepos 17 d. Nr. 29. Žurnalo numeris jubiliejinis, išleistas Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvių paminėjimo proga. Priekiniame viršelyje atspausdinta nespalvota Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ kopija. Žurnalas minkštais viršeliais, 20 puslapių, tekstas atspausdintas lietuvių kalba. Žurnalas gausiai iliustruotas. Leidimas spausdinti suteiktas karo cenzūros.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...