• Vytauto Didžiojo atminimas tarpukario Lietuvoje

      Vytauto Didžiojo atminimas tarpukario Lietuvoje

      Prieš 590 metų, 1430 m. spalio 27 d., Trakų Salos pilyje mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis – Trakų kunigaikščio Kęstučio ir Birutės sūnus, viena iškiliausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Kunigaikščio gyvenimas buvo kupinas karinių konfliktų, sudėtingų politinių sprendimų, pralaimėjimų ir pergalių. Vytauto pasiekimai valstybės valdyme įstrigo lietuvių atmintyje amžiams, šio asmens nuopelnų nesugebėjo ištrinti nei laikas, nei okupacijos, nei besikeičiančios ideologijos. Apie Vytauto asmenybę ir jo nuopelnus XIX-XX a. daug rašė ne tik lietuvių, bet ir užsienio šalių rašytojų ir istorikų. Susidomėjimas Vytauto asmenybe itin išaugo po 1918 m., paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, kai Vytauto istorija buvo pasitelkta formuojant lietuvių tautinį identitetą.
      Prieš 90 metų, 1930 m., visa Lietuva minėjo 500-ąsias didžiojo kunigaikščio mirties metines, kurių proga buvo sutelktos tiek visuomeninės, tiek valstybinės pajėgos, buvo rengiami iškilmingi minėjimai, pamaldos, statomi paminklai, suintensyvinta leidybinė veikla. Ruoštis šioms garbingoms metinėms buvo pradėta dar 1928 m., kai buvo įsteigtas Laikinasis Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvių paminėjimui organizuoti komitetas, kuris 1929 m. buvo pervadintas į Vytauto Didžiojo komitetą, kurio pirmininku buvo išrinktas pats Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. 1929 m. gruodžio 31 d. „Vyriausybės žiniose“ paskelbtas Vytautui Didžiajam minėti įstatymas, kuriame numatyta 1930-uosius pavadinti Vytauto Didžiojo metais.
      1930 m. Vytauto mirties metinių minėjimas tapo grandioziniu, visus metu trukusiu renginiu, prasidėjusiu dar sausio 11 d. – kai buvo atidarytas Kaune esantis, virš Nemuno nutiestas, Vytauto Didžiojo tiltas. Vasarą, birželio 18-22 d. buvo atidaryta Žemės ūkio ir pramonės paroda, skirta Vytauto Didžiojo garbei, kurios metu buvo pastatytas atskiras Vytauto Didžiojo paviljonas, kuriam vadovavo prezidento žmona Sofija. Paviljone buvo eksponuojami Vytauto Didžiojo paveikslai, graviūros, skulptūros, biustai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai, emblemos, medalionai, ordinai, bei literatūra, skirta Vytauto Didžiojo istorijai atminti. Parodos metu taip pat buvo surengta ir trečioji dainų šventė, kurioje dalyvavo virš 8000 atlikėjų. Liepos 15 d., minint Žalgirio mūšio 520-ąsias metines buvo pradėta Vytauto Didžiojo paveikslo ir raportų knygos „Vytauto Didžiojo garbei“ kelionė po Lietuvą, kurios metu, iki rugsėjo 7 d., paveikslas buvo nešamas po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, iš viso buvo aplankytos net 166 gyvenvietės. Didžiulės iškilmės buvo surengtos spalio 27 d., kai visas Kauno miestas buvo papuoštas Lietuvos tautinėmis vėliavomis, Vytauto Didžiojo paveikslais ir kita tautine simbolika. Tą dieną Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo surengtos pamaldos, kuriose dalyvavo Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas, A. Smetona, Vyriausybės atstovai, kariuomenės ir kitų įvairių organizacijų atstovai. Po pamaldų iškilmės persikėlė į Karo muziejaus prieigas, kuriose po iškilmingų valdžios ir kariuomenės atstovų kalbų Laisvės varpas ir visų kitų apylinkėje esančių bažnyčių varpai skambino po 500 smūgių. Galiausiai grandiozinis sukaktuvių minėjimo renginių ciklas buvo užbaigtas lapkričio 23 d. – Lietuvos kariuomenės dieną, kai iškilmių metu buvo pašventintas kertinis būsimojo Vytauto Didžiojo muziejaus akmuo.
      Nekyla abejonių, jog 1930 m. pelnytai buvo pavadinti Vytauto Didžiojo metais, nes Vytauto vardas tiesiogiai persismelkė visose kasdienio gyvenimo sferose, o išvengti išgirsti jo vardą ar pamatyti jo atvaizdą buvo neįmanoma. Šis Vytauto 500-ųjų mirties metinių paminėjimas tapo atskiru ir itin svarbiu Lietuvai istoriniu įvykiu, kurį mena galybė to laikmečio leidinių. Taigi šia virtualia paroda Trakų istorijos muziejus kviečia susipažinti su spalvingais Vytauto Didžiojo metais išleistais darbais, skirtais įamžinti Vytauto Didžiojo palikimą: knygomis, brošiūromis, žurnalais, pašto ženklais, atvirukais, pažymėjimais, kvietimais, liudijimais, paveikslais ir spaudais. Tikimės, jog ši paroda paskatins šių dienų skaitytoją neužmiršti Vytauto Didžiojo palikimo Lietuvai bei įkvėps švęsti kunigaikščio pasiektas pergales tiek šiemet, tiek ir ateityje, ruošiantis jubiliejinėms 600-osioms Vytauto mirties metinėms.
      Muziejininkas Darius Deinarovičius

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.