• Sakralinio meno paroda

      Sakralinio meno paroda

      Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio turinio skulptūrėlėmis, tapybos darbais, kitais sakralinio meno objektais.

      Parodą pristato Trakų istorinis muziejus. Jis buvo įkurtas 1948 metais vaizdingoje gamtos vietovėje – garsiausiame Lietuvos gynybinės architektūros komplekse – Salos ir Pusiasalio pilyse. Muziejuje ir jam priklausančiuose padaliniuose – Medininkų pilyje, Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejuje ir Sakralinio meno ekspozicijoje – eksponuojami unikalūs archeologiniai radiniai, vaizduojamosios ir taikomosios dailės meno darbai.
      Pusiasalio pilį, kurioje šiandien veikia Sakralinio meno ekspozicija, XIV amžiaus pabaigoje pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Ji buvo viena didžiausių Lietuvos gardinio tipo pilių bei viena iš didžiojo kunigaikščio rezidencijų. Netekusi rezidencijos statuso, tapo kalėjimu, o XVI amžiaus pabaigoje čia buvo įkurta Trakų vaivadijos teismo būstinė. XVII amžiaus pabaigoje pusiasalio pilis buvo atiduota dominikonams, tačiau dėl vaivadų ir bajorų nepritarimo vienuoliai pilyje apsigyveno beveik šimtmečiu vėliau.
      Po 1831 ir 1863 metų sukilimų dauguma katalikiškų vienuolynų buvo uždaryta, o vienuoliai išvaikyti. Dominikonų vienuolyno pastatai atiteko rusų kariuomenei. Vėliau, XX amžiuje, lenkų okupacijos laikotarpiu, čia buvo dislokuotas pasienio policijos dalinys. Antrojo pasaulinio karo metais šiuose mūruose įsikūrė slaptoji nacistinės Vokietijos policija – gestapas, o dar vėliau – Sovietų Sąjungos specialioji tarnyba KGB. Karų ir suiručių metais miesto pusiasalio pilis buvo daug kartų niokota.
      XX amžiaus 6 dešimtmetyje, susirūpinus Trakų kultūros objektų paveldo išsaugojimu, imta domėtis ir dominikonų vienuolyno statiniais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais buvusio dominikonų vienuolyno pastatai atiteko Trakų istorijos muziejui ir buvo restauruoti. Koplyčioje atkurti sieniniai altoriai, dailininkai Daina ir Artūras Rimkevičiai langus išpuošė vitražais su arkangelo Mykolo, šventųjų Dominyko, Kazimiero, Jono Nepomuko figūromis, po koplyčia restauruotas rūsys. Sakralinio meno ekspozicija atidaryta 2005 metais, o 2012-aisiais atnaujinta.

      Nors buvusioje dominikonų koplyčioje jau seniai nebeaukojamos šventos Mišios, tačiau muziejaus dėka šiam kultūros ir istorijos paminklui, daug kartų niokotam ir praradusiam pirminę savo reikšmę, vėl sugrąžinta sakralinė dvasia. Sakralinio meno kūrinių vaizdinė ir fizinė išraiška turi simbolinę, užkoduotą prasmę. Gilaus tikėjimo inspiruotuose vaizduojamosios, taikomosios dailės kūriniuose, kurių ištakos – Šventasis Raštas, slypi meninės, kultūrinės, istorinės ir sakralinės vertės.

Parodos objektai

   
  • taurė (liturginis indas)

    taurė (liturginis indas), XVII a. I p.

    Taurės pėda  šešiakampio formos, iškili,  puošta reljefiniu augaliniu ornamentu, virš ornamento yra užrašas: AD MD RD MARTINVS ZAGIEL CATEDRAE VILN PRAEPOSITVS OSMAI AN 1633 FIERI FUCIT,  trijuose kampuose yra reljefinės  galvutės.  Kojelę per  vidurį  puošia reljefinio ornamento praplatėjimas su  3 galvutėmis. Taurelę iki pusės juosia ažūrinis augalinio ornamento  apkaustas, jame išsiskiria 3 angelų su sparnais galvutės.

  • taurė (liturginis indas)

    taurė (liturginis indas), XVII a. II p.

    Taurės pėda apvali, dviejų pakopų, pūsta, pirmos pakopos šonai puošti reljefiniu augaliniu ornamentu, ant kurio išsiskiria 3 angelų galvutės. Antros pakopos  kraštas dantytas.  Kojelę  per vidurį puošia  reljefinio ornamento praplatėjimas, jame 3 angelų galvutės. Taurelę iki pusės juosia  ažūrinis,   stilizuoto augalinio ornamento apkaustas. Ant jo yra 3 angelų galvutės.  Taurelės sienelėje išgraviruotas Voinų giminės herbas.

  • monstrancija

    monstrancija, 1800 m.

    Monstrancija, Lietuva, Vilnius, 1800 m. Meitras V. Jastžemskis. Monstrancija sumontuota iš 12 elementų. Pėda ovalo  formos, aukšta, profiliuota, puošta reljefiniu augaliniu ornamentu. Ant kojelės noduso šv. Mergelės maldai sudėtomis rankomis ir nimbu viršugalvyje figūrėlė. Prie kojelės pritvirtinta ažūrinė, augaliniiais motyvais puošta glorija. Jos centrinėje dalyje, kurią pridengia rezervakulis,  punktyru iškalta: TEN PACYFIKAL  ROBIL WOICIECH JASTRZĘBSKI 1800. Glorijos viršutinėje dalyje du angeliukai, laikantys Veraikoną (skarelę su Išganytojo veidu), glorijos šonuose du angeliukai, vienas laiko kopėčias, kitas - fakelą. Glorijos viršūnėje kryželis su Nukryžiuotoju. Centre ovalo formos, puoštas akučių ornamentu  rezervakulis, jo viduje rombas, jame  krištolinio stiklo langelis,  už kurio melchizedekas.

  • varpas

    varpas, 1754 m.

    Varpas. Ryga, 1754 m. Meistras H. Byrmanas. Apatinėje varpo dalyje yra apvadas - juosta, aukščiau 3 reljefiniai apvadai, viršutinėje dalyje juosta su apvadu, joje įrašas lotynų k: ME FECIT HINR BYHRMANN RIGAE ANNO 1754. Varpo viršuje ąsa pakabinimui.

  • varpas

    varpas, 1733 m.

    Varpas. Vilnius, 1733 m. Meistro inicialai C.G.S. Apatinis varpo krašta puoštas apvadu - juosta, aukščiau 3 reljefiniai apvadai. viršutinėje dalyje juosta su apvadais, juostoje yra įrašas lotynų k.: ME FECIT CGS VILNA ANNO 1733. Po juosta reljefinė augalinio ornamento girlianda - apvadas. Viršuje ąsa pakabinumui. Šerdis geležinė.

  • varpas

    varpas, 1851 m.

    Varpas. Prūsija, 1851 m. Su riterio D. Vitenheino donatyva. Apatinis varpo pakraštys puoštas juostelės pavidalo apvadu. Aukščiau užrašas vokiečių k.: ZUM ANDENKEN STAATSTATH UM RITTER DIEDRICH V. WITTENHEIN. Varpo vidurinėje dalyje įrašas vokiečių k.: V. WITTENHEIN ZU SPEISCHES ERBERGRABNIS 1851. Varpo viršuje ąsa kabinimui. Šerdis ir kablys kabinimui atkurti restauruojant varpą.

  • varpas

    varpas, 1768 m.

    Varpas. Vakarų Europa, 1768 m. Apatinį varpo pakraštį juosia profiliniai apvadai.Korpuso viršutinėje dalyje, sienelėje data: 1768. Viršutinę varpo dalį puošia stilizuotų, reljefinių akanto  lapų apvadas. Varpo viršuje ąsa kabinimui. Varpo šerdis geležinė.

  • Kryžius

    Kryžius, XVII a. II p.

    Akmeninis kryžius, XVII a. II p. Kryžius rastas Trakų miesto Skaisčiausiosios Dievo Motinos gimimo cerkvės vietoje  1991 m.  archeokoginių tyrimų metu. Kryžiaus skersiniai skirtingo ilgio. Vertikalioji dalis viršuje 26-28 cm, ilgio ir 28-30 cm pločio, apačioje 47-50 cm ilgio ir 30-40 cm pločio. Vertikaliosios dalies viršuje gulsčios S raidės formos ornamentas ir skaičiai 1685. Horizontalioji dalis 23-24 cm pločio, bendras ilgis 60 cm. Ant horizontaliosios dalies per vidurį raidės NHKA.

  • vienuolis dominikonas

    vienuolis dominikonas, 2012 m.

    Manekenas. Vienuolis dominikonas. Pagamintas 2012 m. Vienuolio dominikono drabužiai: baltas abitas, juodas apsiaustas su baltu pamušalu, modzetė su gobtuvu.

  • Albarelas

    Albarelas, XVII a. pab.

    Albarelas. Vakarų Europa, Italija?, XVII a. pab. - XVIII a. pr. Keraminis vaistinės indas, skirtas laikyti vaistinius tepalus ar cheminius tirpalus, cilindro formos su siauresniu kakleliu. Pagamintas iš fajanso, priekinėje sienelėje mėlynos glazūros herbo skydas, padalintas į keturis laukus, kuriuose yra po kryžių. Skydą puošia kartušas, kurio viršuje dvigubas patriarcho arba Laterano kryžius. Virš herbo kardinolo skrybėlė.

  • paveikslas

    paveikslas "Dominikonai garbina prisikėlusį Kristų", XVII a. pab.

    Paveikslas "Dominikonai garbina prisikėlusį Kristų". XVII a. pab. Tai išskirtinė dominikoniškosios ikonografijos kompozicija. Drobėje vaizduojami ryškiausi Dominikonų ordino šventieji. Garbingiausioje vietoje, šalia Kristaus dešiniojo šono žaizdos vaizduojamas šv. Dominykas, dominikonų vienuolijos įkūrėjas, jo atributas - lelijos šakelė. Prie Kristaus kojų žaizdų nutapyti šv. Vincentas Ferarietis, kurio skiriamas atributas - liepsnelė ir š. Kotryna Senietė, didžioji bažnyčios mokytoja, kurios atributas - erškėčių vainikas. Prie Kristaus rankos palinkęs šv. Tomas Akvinietis, pavaizduotas su žvaigždės ženklu kaktoje. Kompozicijos centre vaizduojamas prisikėlęs Kristus.

  • Šv. Kazimieras

    Šv. Kazimieras, XVIII a. pr.

    Paveikslas. Šv. Kaziemieras. Lietuva, XVII a. pab. - XVIII a.pr. Vaizduojamas jaunas, pečius siekiančiais plaukais vyras, su kunigaikščio mitra ir  vilkintis karališką mantiją. Virš jo  - Vyčio ir dvigubo kryžiaus simboliai.  Šventasis vaizduojamas su individualiais atributais - lelija ir krucifiksu - rankose. Ant  lentos tapytas paveikslo originalas  buvo sunykęs ir šv. Kazimierą - jo veidą bei rankas -  teko restauruoti pagal išlikusį  sidabruotą aptaisą, kuriuo puoštas darbas. Paveikslas restauruotas 2010 m.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...