• Sakralinio meno paroda

      Sakralinio meno paroda

      Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio turinio skulptūrėlėmis, tapybos darbais, kitais sakralinio meno objektais.

      Parodą pristato Trakų istorinis muziejus. Jis buvo įkurtas 1948 metais vaizdingoje gamtos vietovėje – garsiausiame Lietuvos gynybinės architektūros komplekse – Salos ir Pusiasalio pilyse. Muziejuje ir jam priklausančiuose padaliniuose – Medininkų pilyje, Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejuje ir Sakralinio meno ekspozicijoje – eksponuojami unikalūs archeologiniai radiniai, vaizduojamosios ir taikomosios dailės meno darbai.
      Pusiasalio pilį, kurioje šiandien veikia Sakralinio meno ekspozicija, XIV amžiaus pabaigoje pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Ji buvo viena didžiausių Lietuvos gardinio tipo pilių bei viena iš didžiojo kunigaikščio rezidencijų. Netekusi rezidencijos statuso, tapo kalėjimu, o XVI amžiaus pabaigoje čia buvo įkurta Trakų vaivadijos teismo būstinė. XVII amžiaus pabaigoje pusiasalio pilis buvo atiduota dominikonams, tačiau dėl vaivadų ir bajorų nepritarimo vienuoliai pilyje apsigyveno beveik šimtmečiu vėliau.
      Po 1831 ir 1863 metų sukilimų dauguma katalikiškų vienuolynų buvo uždaryta, o vienuoliai išvaikyti. Dominikonų vienuolyno pastatai atiteko rusų kariuomenei. Vėliau, XX amžiuje, lenkų okupacijos laikotarpiu, čia buvo dislokuotas pasienio policijos dalinys. Antrojo pasaulinio karo metais šiuose mūruose įsikūrė slaptoji nacistinės Vokietijos policija – gestapas, o dar vėliau – Sovietų Sąjungos specialioji tarnyba KGB. Karų ir suiručių metais miesto pusiasalio pilis buvo daug kartų niokota.
      XX amžiaus 6 dešimtmetyje, susirūpinus Trakų kultūros objektų paveldo išsaugojimu, imta domėtis ir dominikonų vienuolyno statiniais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais buvusio dominikonų vienuolyno pastatai atiteko Trakų istorijos muziejui ir buvo restauruoti. Koplyčioje atkurti sieniniai altoriai, dailininkai Daina ir Artūras Rimkevičiai langus išpuošė vitražais su arkangelo Mykolo, šventųjų Dominyko, Kazimiero, Jono Nepomuko figūromis, po koplyčia restauruotas rūsys. Sakralinio meno ekspozicija atidaryta 2005 metais, o 2012-aisiais atnaujinta.

      Nors buvusioje dominikonų koplyčioje jau seniai nebeaukojamos šventos Mišios, tačiau muziejaus dėka šiam kultūros ir istorijos paminklui, daug kartų niokotam ir praradusiam pirminę savo reikšmę, vėl sugrąžinta sakralinė dvasia. Sakralinio meno kūrinių vaizdinė ir fizinė išraiška turi simbolinę, užkoduotą prasmę. Gilaus tikėjimo inspiruotuose vaizduojamosios, taikomosios dailės kūriniuose, kurių ištakos – Šventasis Raštas, slypi meninės, kultūrinės, istorinės ir sakralinės vertės.

Parodos objektai

   
  • Ženklas distinktorius

    Ženklas distinktorius, XIX a.

    Ženklas. Vilniaus kapitulos kanauninko. Ženklas dviejų aukštų: 1-asis bordo spalvos emaliio Maltos tipo kryžius su rutuliukais galuose. 2-asis aukštas - sidabrinė, karūnuota kunigaikščių karūna mantija, kurios centre mėlyno emalio skydelyje sidabrinis šv. Kazimieras su mantija, iškeltose rankose laikantis kryžių ir lauro šakelę. Reversas keturių dalių: 1-oji - mėlyno emalio Maltos kryžius, 2-oji - perpinti inicialai S C , uždėti ant kryžiaus centro, 3-ioji - auksuota karūna virš inicialų, 4 -oji - aplink inicialus ant kryžiaus vidurio uždėtas sidabrinis vainikas.

  • Spaudas

    Spaudas, 1709 m.

    Spaudas, rašmeninis - vaizdinis. Išraižytas Trakų dominikonų vienuolynui 1709 m. Spaudas ovalo formos, įrašas lotynų k.: SIGILVM CONFRASSR  TROCENSIS ORD PRED 1709. Centre pavaizduotas stovintis šv. Dominykas, skleidžiantis spindulius, prie kojų klūpo du angelai, du angelai laiko karūną virš šventojo galvos. Spaudas turi medinį kotą.

  • taurė

    taurė, 1895 m.

    Mykolas Neviadomskis

    Taurė. Vilnius, 1895 m. Meistras Mykolas Neviadomskis. 1923 m. Kaune atnaujinta meistro Jono Krupavičiaus. Taurė apskrita, plačia dekoruota pėda. Joje išgraviruotas įrašas: Mylimojo Vilniaus Vyskupo Jurgio kunigystės 25 metų sukaktuvių paminėjimui 1898 XII 19 - 1923 XII 19 Vyskupijos Lietuvos dalyje kunigai. Viršutinė pėdos dalis gausiai dekoruota ornamentu ir trimis medalionais. Taurės kojelė profiliuota. Taurė varpelio formos, jos du trečdalius dengia ažūrinė, banguotu kraštu kraitelė, su trimis medalionais, apjungtais stambių gėlių žiedų  su šakelėmis ornamentu.

  • Mitra

    Mitra, XX a. pr.

    Mitra. Apeiginė, naudota vyskupo. Mitros pakraščiai ir  centrinės dalies apvadai  siuvinėti aukso spalvos kanitele. Mitra siuvinėta gėlių stiebeliais ir žiedais. Mitros juostelės taip pat dekoruotos, o jų galuose aukso spalvos kanitelės kutai.

  • Arnotas

    Arnotas, XIX a.

    Arnotas. Katalikų dvasininkų apeiginis rūbas. Arnotas dvipusis, iškirptė V raidės formos, priekis  trapecijos formos užapvalintais galais, nugara stačiakampio formos. Siuvinėtias žalios ir rausvos spalvos gėilų ir lapelių ornamentais, aukso ir sidabro spalvos gijomis apsiūtas aplikacinis gėlių ornamentas.

  • Kapa

    Kapa, XIX a. pab.

    Kapa. Katalikų dvasininkų rūbas. Žalios spalvos šilkas ir satinas. Puoštas muštu erškėčio šakelių su dygliais ir žiedais ornamentu. Iškirptė ir pakraščiai apsiūti aukso spalvos kanitele. Tarpai dekoruoti  s vynuogių lapų ir uogų kekėmis ir stiebais. Žalvarinis užsegimas ties iškirpte.

  • Vyskupo sandalai

    Vyskupo sandalai, XX a. I p.

    Vyskupo sandalai. Priekis puoštas kryžiaus formos dekoratyviniu elementu. Jis sudarytas iš plono ažūrinio tinklelio. Jame augalinis gėlių žiedų ir akanto lapų ornamentas. Padas  ir pakulnė odiniai. Sandalų vidus iš audinio ir odos.

  • Krikšto medalis

    Krikšto medalis, XIX a. vid.

    Medalis. Krikšto atminimui. Įteiktas Vladislovui Davidovskiui 1854 m. gruodžio 26 d. Varšuvoje. Av. : aplink įrašas lenkų k.  NA PAMIĄTKE CHRZTU (Krikšto atminimui), apačioje -  dvi sukryžiuotos perrištos tulpių šakelės. Rv. : du stovintys vyrai, viršuje skrendantis balandis, nuo kurio sklinda spinduliai, apačioje dešinėje dailininko inicialai I.M. Aplink įrašas: TEN IEST MOJ SYN KTOREGOM SOBIE UPODOBAL (Tai mano mielas sūnus, kurį pamilau).

  • kasapanka

    kasapanka, XVI a. I p.

    Kasapanka (suolas -dėžė). Išardoma į keturias dalis: skrynią - suolą, apkaltą riešutmedžio lentomis, atkaltę, pagamintą iš topolio, du porankius, apklijuotus riešutmedžio juostelėmis, dekoruotus medžio intarsija. Atkaltės kairėje pusėje vaizduojama viena iš keturių pagrindinių dorybių - teisingumas -  teisingumo deivė Temidė su kalaviju, svarstyklėmis ir akių raisčiu. Centre - vyskupo herbas - meška, stovinti kartuše, virš kurio yra kardinolo kepurė. Dešinėje atkaltės pusėje pavaizduota šv. Sofija. Frizo juosta dekoruota stilizuota baliustrada, panoraminiu peizažu su pilimis. Kasapankos intarsijos iš polisandro. Puošybai dar panaudota raižyba griovelius užpildant medienos anglimi.

  • monstrancija

    monstrancija, XVIII a.

    Monstrancija. Pėda rombo formos, išgaubta, puošta reljefiniu rokoko ornamentu. Kojelės  viršutinėje dalyje, priekinėje pusėje įmontuota Madonos su kūdikėliu Jėzumi figūrėlė. Monstrancijos viršutinėje dalyje, centre iš abiejų pusių įstiklinta talpykla ostijai. Virš talpyklos ostijai Apvaizdos akis po auksuotu baldakimu. Virš jo - Dievo Tėvo figūrėlė, o  šalai iš abiejų šonų stovi angelai, laikantys karūną, kuri iškyla  virš spindulių vainiko.

  • paveikslas šv. Kazimieras

    paveikslas šv. Kazimieras, XIX a.

    Paveikslas. Šv. Kazimieras. Vaizduojama jaunuolio, vilkinčio karališką mantiją, figūra  iki juosmens, nusukta nuo žiūrovo  daugiau nei per pusę. Jaunuolio žvilgsnis nukreiptas į dangų, rankoje laiko individualų atributą - leliją.

  • Vytautas Didysis

    Vytautas Didysis, XVII a.

    Paveikslas. Vytautas Didysis. Vaizduojamas  XVII  a. I pusės Lietuvos bajoro apranga vilkintis vyras, dešine ranka rodantis į kalaviją, kurio rankeną gniaužia kairėje. Pirmajame paveikslo plane ant kunigaikščio mantija užkloto stalo padėta ir kunigaikščio mitra. Fone - masyvios draperijos iš audinio. Užrašas apačioje lotynų k.: "Aleksandras Vytautas, didysis Lietuvos kunigaikštis, kuris šią bažnyčią įsteigė 1409 Viešpaties  metais."

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...