Tarpukario Lietuvos pašto ženklų projektai

Pirmieji pašto ženklai Lietuvoje pasirodė XIX a. kartu su carinės Rusijos pašto ženklais. Mažojoje Lietuvoje tuo pačiu metu buvo naudojami Vokietijos imperijos pašto ženklai. Pirmo pasaulinio karo metu būtent vokiečiai pradėjo štampuoti siunčiamus laiškus žymekliu su žodžiu „Litauen“, taip Lietuva pateko į pasaulinę filateliją.
Atkuriant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę Vyriausybė kreipėsi į Vokietiją su prašymų perspausdinti kai kuriuos vokiškus pašto ženklus su savo Respublikos užrašu, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Pirmieji savarankiškos Lietuvos pašto ženklai – vadinamieji „baltukai“ – buvo išleisti per 1918 metų Kalėdas. Jie leisti paskubomis, Vokiečių karinei administracijai pranešus, kad Oberosto paštai nutraukia civilių gyventojų aptarnavimą. Naktį iš gruodžio 25-osios į 26-ąją Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, ant laikraštinio popieriaus kukliai atspausdinti pirmieji lietuviški pašto ženklai pasauliui skelbė apie naujos valstybės – Lietuvos egzistavimą. Dailininko projekto nebuvo, todėl nuspręsta ženklus komponuoti iš spaustuvinio šrifto. Ženklo rėmeliui pritaikyta raidė „o“. Pritrūkus rinkykloje „ų“ raidės, panaudota apversta „h“ bei apversta prancūziška „ń“. Šriftas buvo toks apdaužytas, kad kiekvienas ženklas išėjo labai savitas, skirtingas. Didžiąją tiražo dalį išpirko laiškams siųsti vokiečių kareiviai, taip pat nuovokūs vokiečių prekybininkai. Jau po keliolikos metų šie pašto ženklai tapo didžiule retenybe ir net buvo pradėti klastoti. Vilnijos kraštą okupavus Lenkijai jame buvo naudojami „Vidurio Lietuvos“ (lenk. Litwa Srodkowa) pašto ženklai, o kraštą prijungus prie Lenkijos – Lenkijos pašto ženklai.
Nepaisant pirmųjų sunkumų, pašto ženklų leidyba Lietuvoje sparčiai plėtojosi. Lietuviškai pašto ženklais pradėjo domėtis Vokietijos filatelijos pirkliai, jais pradėjo prekiauti ir Amerikos lietuviai. Ženklai buvo gana meniški, nedidelio tiražo ir greitai įgijo prestižą pasauliniuose filatelijos kataloguose. Juos kūrė geriausi Lietuvos menininkai A. Varnas, A. Žmuidzinavičius, J. Buračas, A. Galdikas, A. Bučas, J. Burba, V. Dobužinskis, P. Galaunė, V. Jomantas, P. Rimša, J. Steponavičius, K. Šimonis, D. Tarabildienė ir kiti dailininkai. Kai kurių pašto ženklų autoriai nežinomi ir šiandien. Tarpukario Lietuvos susisiekimo ministerijos pašto archyvai buvo labai nuniokoti, kai kas pakliuvo į privačias ranka, kai kas iškeliavo iš Lietuvos. Trakų istorijos muziejuje saugoma apie 40 unikalių tarpukario Lietuvos pašto ženklų projektų. Pagal vienus buvo išleisti pašto ženklai, o dalis taip ir liko tik projektais.