Trakų istorijos muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
Pirmieji pašto ženklai Lietuvoje pasirodė XIX a. kartu su carinės Rusijos pašto ženklais. Mažojoje Lietuvoje tuo pačiu metu buvo naudojami Vokietijos imperijos pašto ženklai. Pirmo pasaulinio karo metu būtent vokiečiai pradėjo štampuoti siunčiamus laiškus žymekliu su žodžiu „Litauen“, taip Lietuva pateko į pasaulinę filateliją.
Atkuriant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę Vyriausybė kreipėsi į Vokietiją su prašymų perspausdinti kai kuriuos vokiškus pašto ženklus su savo Respublikos užrašu, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Pirmieji savarankiškos Lietuvos pašto ženklai – vadinamieji „baltukai“ – buvo išleisti per 1918 metų Kalėdas. Jie leisti paskubomis, Vokiečių karinei administracijai pranešus, kad Oberosto paštai nutraukia civilių gyventojų aptarnavimą. Naktį iš gruodžio 25-osios į 26-ąją Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, ant laikraštinio popieriaus kukliai atspausdinti pirmieji lietuviški pašto ženklai pasauliui skelbė apie naujos valstybės – Lietuvos egzistavimą. Dailininko projekto nebuvo, todėl nuspręsta ženklus komponuoti iš spaustuvinio šrifto. Ženklo rėmeliui pritaikyta raidė „o“. Pritrūkus rinkykloje „ų“ raidės, panaudota apversta „h“ bei apversta prancūziška „ń“. Šriftas buvo toks apdaužytas, kad kiekvienas ženklas išėjo labai savitas, skirtingas. Didžiąją tiražo dalį išpirko laiškams siųsti vokiečių kareiviai, taip pat nuovokūs vokiečių prekybininkai. Jau po keliolikos metų šie pašto ženklai tapo didžiule retenybe ir net buvo pradėti klastoti. Vilnijos kraštą okupavus Lenkijai jame buvo naudojami „Vidurio Lietuvos“ (lenk. Litwa Srodkowa) pašto ženklai, o kraštą prijungus prie Lenkijos – Lenkijos pašto ženklai.
Nepaisant pirmųjų sunkumų, pašto ženklų leidyba Lietuvoje sparčiai plėtojosi. Lietuviškai pašto ženklais pradėjo domėtis Vokietijos filatelijos pirkliai, jais pradėjo prekiauti ir Amerikos lietuviai. Ženklai buvo gana meniški, nedidelio tiražo ir greitai įgijo prestižą pasauliniuose filatelijos kataloguose. Juos kūrė geriausi Lietuvos menininkai A. Varnas, A. Žmuidzinavičius, J. Buračas, A. Galdikas, A. Bučas, J. Burba, V. Dobužinskis, P. Galaunė, V. Jomantas, P. Rimša, J. Steponavičius, K. Šimonis, D. Tarabildienė ir kiti dailininkai. Kai kurių pašto ženklų autoriai nežinomi ir šiandien. Tarpukario Lietuvos susisiekimo ministerijos pašto archyvai buvo labai nuniokoti, kai kas pakliuvo į privačias ranka, kai kas iškeliavo iš Lietuvos. Trakų istorijos muziejuje saugoma apie 40 unikalių tarpukario Lietuvos pašto ženklų projektų. Pagal vienus buvo išleisti pašto ženklai, o dalis taip ir liko tik projektais.
Projektas pašto ženklo. Nominalas 60 sk. Antroji oro pašto laida. 1921 m. Popierius baltas. Laida skirta Lietuvos oro pašto įsteigimui paminėti. Dailininkas - nežinomas. Pavaizduotas alegorinis angelas, laikantis lėktuvą (lėktuvas - greičiausiai tai Junkers F 13). Spalva: prūsiška mėlyna/tamsiai raudona. Kraštuose užrašas: „1921/ ORO PAŠTO/ ĮSTEIGIMAS/ LIETUVA“, apačioje kairėje nominalas „60/SKAT.“
Projektas pašto ženklo. „Europos krepšinio čempionato laida“. Kaunas, 1939 m. Nominalas 60+40. Laida išleista paminėti III Europos krepšinio čempionatui vykusiam Kaune 1939 m. gegužės 21-28 dienomis. Pajamos už ženklų priemoką buvo skirtos kūno kultūrai Lietuvoje plėtoti. Aut. J. Burba. Pavaizduota ranka su krepšinio kamuoliu virš krepšio, šalia lauro šakelė. Aplink kamuolį lanku išdėstytos čempionate dalyvavusių komandų valstybinės vėliavos. Kairiajame viršutiniame kampe - Kauno herbas.
Projektas pašto ženklo. „LIETUVOS/ PAŠTO ŽENKLAS“. Nominalas 2 sk. XX a. 3 deš. Dail. T. Daugirdas.
Projektas pašto ženklo. Dariui ir Girėnui oro didvyriams atminti. Oro paštas. Lietuva, 1934 m. Nominalas 1 Lt. Autorius „Sparnuotis“. Pavaizduotas lėktuvas „LITHUANICA“ virš žemės.
Projektas pašto ženklo. „Europos krepšinio čempionato laida“. Kaunas, 1939 m. Nominalas 0-5. Laida išleista paminėti III Europos krepšinio čempionatui vykusiam Kaune 1939 m. gegužės 21-28 dienomis. Pajamos už ženklų priemoką buvo skirtos kūno kultūrai Lietuvoje plėtoti. Aut. J. Burba. Pavaizduoti du krepšininkai, viršutiniame kairiajame kampe skydas su stilizuotu Vyčiu.
Projektas pašto ženklo. „Lietuvos vaiko“ ketvirtoji laida. Kaunas, 1933 m. Nominalas 40 ct. Labdaringa laida skirta našlaičiams ir pamestinukams remti. „Lietuvos Vaiko draugija“ - moterų organizacija - rūpinusis našlaičiais ir pamestinukais, gavo ministro pirmininko ir Ministrų kabineto sutikimą išleisti keturias paprastas ir keturias oro pašto ženklų laidas. Šie ženklai buvo pardavinėjami tik septynias dienas, todėl šios serijos dar vadinamos septyndienėmis. Neparduoti ženklai buvo perduoti draugijai, kuri juos pardavė JAV kolekcininkams, o gautus pinigus panaudojo labdaringiems tikslams. Laidos dailininkas Antanas Žmuidzinavičius-Žemaitis. Pavaizduotas berniukas iš kaladėlių statantis bokštą.
Projektas pašto ženklo. „Lietuvos vaiko“ ketvirtoji laida. Kaunas, 1933 m. Nominalas 3 Lt. Labdaringa laida skirta našlaičiams ir pamestinukams remti. „Lietuvos Vaiko draugija“ - moterų organizacija - rūpinusis našlaičiais ir pamestinukais, gavo ministro pirmininko ir Ministrų kabineto sutikimą išleisti keturias paprastas ir keturias oro pašto ženklų laidas. Šie ženklai buvo pardavinėjami tik septynias dienas, todėl šios serijos dar vadinamos septyndienėmis. Neparduoti ženklai buvo perduoti draugijai, kuri juos pardavė JAV kolekcininkams, o gautus pinigus panaudojo labdaringiems tikslams. Laidos dailininkas Antanas Žmuidzinavičius-Žemaitis. Pavaizduota P. Rimšos „Vargo mokykla“.
Projektas pašto ženklo. „Lietuvos vaiko“ ketvirtoji oro pašto laida. Kaunas, 1933 m. Nominalas 5 ct. Laida skirta našlaičiams ir pamestinukams remti. „Lietuvos Vaiko draugija“ - moterų organizacija - rūpinusis našlaičiais ir pamestinukais, gavo ministro pirmininko ir Ministrų kabineto sutikimą išleisti keturias paprastas ir keturias oro pašto ženklų laidas. Šie ženklai buvo pardavinėjami tik septynias dienas, todėl šios serijos dar vadinamos septyndienėmis. Neparduoti ženklai buvo perduoti draugijai, kuri juos pardavė JAV kolekcininkams, o gautus pinigus panaudojo labdaringiems tikslams. Laidos dailininkas Antanas Žmuidzinavičius-Žemaitis. Pavaizduotas poetas, kunigas Jonas Mačiulis-Maironis.
Projektas pašto ženklo. „Lietuvos vaiko“ ketvirtoji oro pašto laida. Kaunas, 1933 m. Nominalas 15 ct. Laida skirta našlaičiams ir pamestinukams remti. „Lietuvos Vaiko draugija“ - moterų organizacija - rūpinusis našlaičiais ir pamestinukais, gavo ministro pirmininko ir Ministrų kabineto sutikimą išleisti keturias paprastas ir keturias oro pašto ženklų laidas. Šie ženklai buvo pardavinėjami tik septynias dienas, todėl šios serijos dar vadinamos septyndienėmis. Neparduoti ženklai buvo perduoti draugijai, kuri juos pardavė JAV kolekcininkams, o gautus pinigus panaudojo labdaringiems tikslams. Laidos dailininkas Antanas Žmuidzinavičius-Žemaitis. Pavaizduotas rašytojas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Projektas pašto ženklo. „Lietuvos vaiko“ ketvirtoji oro pašto laida. Kaunas, 1933 m. Nominalas 60 ct. Laida skirta našlaičiams ir pamestinukams remti. „Lietuvos Vaiko draugija“ - moterų organizacija - rūpinusis našlaičiais ir pamestinukais, gavo ministro pirmininko ir Ministrų kabineto sutikimą išleisti keturias paprastas ir keturias oro pašto ženklų laidas. Šie ženklai buvo pardavinėjami tik septynias dienas, todėl šios serijos dar vadinamos septyndienėmis. Neparduoti ženklai buvo perduoti draugijai, kuri juos pardavė JAV kolekcininkams, o gautus pinigus panaudojo labdaringiems tikslams. Laidos dailininkas Antanas Žmuidzinavičius-Žemaitis. Pavaizduotas rašytojas, Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka.
Projektas pašto ženklo. „Lietuvos vaiko“ ketvirtoji oro pašto laida. Kaunas, 1933 m. Nominalas 2 Lt. Laida skirta našlaičiams ir pamestinukams remti. „Lietuvos Vaiko draugija“ - moterų organizacija - rūpinusis našlaičiais ir pamestinukais, gavo ministro pirmininko ir Ministrų kabineto sutikimą išleisti keturias paprastas ir keturias oro pašto ženklų laidas. Šie ženklai buvo pardavinėjami tik septynias dienas, todėl šios serijos dar vadinamos septyndienėmis. Neparduoti ženklai buvo perduoti draugijai, kuri juos pardavė JAV kolekcininkams, o gautus pinigus panaudojo labdaringiems tikslams. Laidos dailininkas Antanas Žmuidzinavičius-Žemaitis. Pavaizduotas rašytoja Julija Žymantienė-Žemaitė.
Projektas pašto ženklo. „Lietuvos vaiko“ trečioji oro pašto laida. Kaunas, 1932 m. Nominalas 20 ct. Labdaringa laida skirta našlaičiams ir pamestinukams remti. „Lietuvos Vaiko draugija“ - moterų organizacija - rūpinusis našlaičiais ir pamestinukais, gavo ministro pirmininko ir Ministrų kabineto sutikimą išleisti keturias paprastas ir keturias oro pašto ženklų laidas. Šie ženklai buvo pardavinėjami tik septynias dienas, todėl šios serijos dar vadinamos septyndienėmis. Neparduoti ženklai buvo perduoti draugijai, kuri juos pardavė JAV kolekcininkams, o gautus pinigus panaudojo labdaringiems tikslams. Pavaizduota scena, kai kunigaikštis Kęstutis sutinka Birutę.
Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“ 
Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas" 
Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda" 
 |
 |
 |
 |
 |
 |