• Sebastiano Miunsterio „Kosmografija“: tarp legendų ir tikrovės

      Sebastiano Miunsterio „Kosmografija“: tarp legendų ir tikrovės

      Sebastianas Miunsteris (vok. Sebastian Münster) buvo vokiečių mokslininkas, geografas, kartografas, kosmografas, matematikas. Jis gimė 1488 m. sausio 20 d. Ingelheime (Vokietija), ūkininkų šeimoje. 1505 m. jis tapo Pranciškonų vienuolių ordino nariu. 1512 m. įšventintas į kunigus. XVI a. pirmoje pusėje dirbo ir studijavo Heidelbergo, Leveno, Freiburgo, Tiubingeno ir Bazelio universitetuose. 1529 m. paliko Pranciškonų ordiną ir tapo protestantu, pradėjo dirbti protestantų įtakos paveiktame Bazelio (Šveicarija) universitete, kuriame dėstė hebrajų kalbą. Gyvendamas Bazelyje, vedė šiame mieste veikusios Petri spaustuvės savininko našlę. Dirbdamas universitete, XVI a. 4 dešimtmetyje išleido Senąjį Testamentą Biblia Hebraica lotynų kalba. 1540 m. lotynų kalba išleido graikų mokslininko Klaudijaus Ptolemėjaus knygą Geografija, užsiėmė kitų spaudinių leidybos veikla. Vis dėlto, tarptautinį pripažinimą pelnė 1544 m., vokiečių kalba išleidęs knygą Kosmografija, kuri visą likusį XVI a. bei XVII a. pirmąją pusę Europoje buvo laikoma pagrindiniu pasaulio pažinimo šaltiniu.
      S. Miunsterio Kosmografija – vadovėlis, kuriame XVI a. vokiečių mokslininkas pateikia visas turimas žinias apie pasaulį, valstybes, jų istoriją bei valdovus. Tai universali knyga, kuri gali būti laikoma tiek enciklopediniu žinynu, tiek šalių žemėlapių, miestų planų bei vaizdų atlasu. Šios knygos reikšmė ir įtaka buvo tokia svarbi, jog, net po knygos autoriaus mirties 1552 m., ji buvo pakartotinai išleista dar daugybę kartų. 1544-1628 m. laikotarpiu, Kosmografija buvo išleista 40 kartų: 21 kartą vokiečių kalba, 6 kartus prancūzų kalba, 5 kartus lotynų kalba, 4 kartus anglų kalba, 3 kartus italų kalba ir 1 kartą čekų kalba. Dažnai, rengiant naują Kosmografijos leidimą, knyga būdavo papildoma aktualia naujausia informacija, svarbiausiais istoriniais įvykiais bei juos vaizduojančiomis iliustracijomis. Dėl šios priežasties knygos apimtis didėjo. Pirmojo 1544 m. ir paskutiniojo 1628 m. knygos leidimo puslapių skaičius skiriasi beveik tris kartus. Iki S. Miunsterio mirties 1552 m., visi Kosmografijos leidimai buvo ruošiami paties autoriaus, leidžiami Bazelyje, Petri šeimos leidykloje Officina Henricpetrina, kuriai vadovavo S. Miunsterio įsūnis Henrikas Petri ir jo sūnus Sebastianas Henrikas Petri. Autoriaus mirtus, knygos leidybą tęsė ta pati leidykla.
      Trakų istorijos muziejaus raštijos rinkinyje yra saugoma daugiau nei pusantro šimto pavienių lapų iš skirtingų S. Miunsterio knygos Kosmografija leidimų. Šiuose tekstiniuose bei iliustruotuose lapuose yra pateikiama informacija apie XVI a. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir su ja tiesiogiai susijusias kaimynines valstybes. Šioje parodoje pateikiami 48 lapai iš skirtingų knygos leidimų vokiečių, lotynų, italų bei prancūzų kalbomis. Visi parodoje rodomi Kosmografijos knygos lapai – gausiai iliustruoti, juose pateikti naujausi to meto Europos valstybių žemėlapiai, miestų vaizdai ir žodinė informacija apie valstybes, jų kraštovaizdį, jose gyvenančius žmones bei gyvūnus. Nemažai dėmesio skiriama valstybių istorijai, žymiausiems valstybių valdovams, jų genealogijai. Atskiri knygos skyriai skirti aprašyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos karalystę. Keliuose lapuose rašoma apie žemėlapių sudarymo metodologijos ir technikos, ilgumos ir platumos, astronominių ir matematinių skaičiavimų teorinius bei praktinius klausimus.
      Rašydamas Kosmografiją, S. Miunsteris surinko milžiniškos apimties informacijos klodus. Vis dėlto, leidžiant knygą, XVI-XVII a. susidurta su patikimos informacijos apie tam tikrus objektus trūkumu. Taip pat, nebuvo galimybių įsitikinti šaltinių, kuriais remtasi rašant knygą, patikimumu. Galiausiai, trūko informacijos apie tam tikrus įvykius ir vietoves. Dėl šios priežasties knygos autorius kartais nukrypdavo nuo tikrosios istorijos ir spragas užpildydavo legendomis ar nuogirdomis pagrįsta informacija. Kai kuriuose Kosmografijos lapuose galima atrasti neįtikėtinų įvykių aprašymų ir iliustracijų. Pavyzdžiui, viename knygos lape, kuriame aprašoma Lenkijos Karalystė, pasakojama apie 1543 arba 1547 m. (skirtinguose knygos leidimuose nurodoma skirtinga data) Krokuvoje gimusį kūdikį su daugybiniais apsigimimais, knygoje vadinamą Krokuvos monstru. Tekstas pagyvintas iliustracija, kurioje vaizduojamas apsigimęs berniukas su šunų galvomis ant kelių, krūtinės ir alkūnių, uodega, žvynuotomis pėdomis, akimis pilvo srityje, ilga nosimi, plaukais apaugusiomis akiduobėmis, ilgomis atlėpusiomis ausimis. Pavarčius knygos lapus, galima rasti ir daugiau legendų ar mitinių pasakojimų bei juos iliustruojančių vaizdų, pavyzdžiui, legendą apie Vavelio slibiną, Krušvicos bokšto apgultį ir kt.
      Šioje parodoje virtualų muziejaus lankytoją kviečiame susipažinti su unikaliu S. Miunsterio kūrybos vaisiumi – Kosmografija, kuri padės nusikelti į mitais ir legendomis apipintą XVI a. pasaulio suvokimą.
      Muziejininkas Darius Deinarovičius

Parodos objektai

   
  • Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“

    Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“, 1550–1578 m.

    Sebastianas Miunsteris

    Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1550-1578 m. leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 481-482, paginacija romėniškais skaitmenimis. Lapas iš trečiojo knygos skyriaus, poskyrio Nr. 30, skirto Prūsijos aprašymui. 481 puslapis pradedamas vyskupo ir misionieriaus Šv. Adalberto Vaitiekaus Prahiškio (957-997) gyvenimo istorija. Tekstas papildytas iliustracija, vaizduojančia vyskupą. Toliau tekste aprašoma Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų istorija, informacija apie ordinų atsikraustymą prie Baltijos jūros ir kovas su vietos gyventojais. Tekstas papildytas iliustracijomis, vaizduojančiomis Kryžiuočių riterį ir Kalavijuočių riterį (vok. Schwertbrüder). 482 puslapyje tęsiamas poskyrio Nr. 30 tekstas ir pradedamas poskyris Nr. 31, kuriame rašoma apie Šventąją Romos imperiją. Tekstas papildytas iliustracija, kurioje pavaizduoti Romos katalikų bažnyčios nariai.

  • Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“

    Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“, 1614 m.

    Sebastianas Miunsteris

    Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1614 m. 19 leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1395-1396, paginacija arabiškais skaitmenimis. Lapas iš šeštojo knygos skyriaus. 1395 puslapyje tęsiamas ankstesniame puslapyje pradėtas LDK miestų aprašymas. Toliau pradedamas skyrius Nr. 83, kuriame aprašomos Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiąjai Kunigaikštystei priklausančios rusėniškos žemės. Tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojama šiuose kraštuose praktikuojama pasodybinė bitininkystė, kai naudojami ant pakylos pastatyti pintiniai aviliai. Toliau pradedamas skyrius Nr. 84, kuriame aprašomas Lvovo (vok. Lemburg) miestas (dab. Ukraina). Skyrius pradedamas šešių eilučių aukščio „L" raidės nuspalvintu inicialu. Tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojamas herbas. 1396 puslapyje pradedamas skyrius Nr. 84, kuriame aprašoma Maskvos Kunigaikštystė. Pirmoji pastraipa pradedama šešių eilučių aukščio „M" raidės nuspalvintu inicialu ir iliustracija, kurioje pavaizduotas Maskvos Kunigaikštystės herbas.

  • Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“

    Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“, 1588 m.

    Sebastianas Miunsteris

    Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1588 m. 16 leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1213-1214, paginacija romėniškais skaitmenimis. Lapas iš ketvirtojo knygos skyriaus, skirto Lietuvos Didžiąjai Kunigaikštystei. 1213 puslapyje tęsiamas ankstesniame puslapyje pradėtas Žemaitijos aprašymas. Tekstas iliustruotas žemaičių prietarus vaizduojančia iliustracija. Toliau pradedamas skyrius, skirtas aprašyti LDK miestus. Skyrius pradedamas Vilniaus, kaip LDK sostinės, įvardinimu. Toliau nurodomi atstumai tarp Vilniaus ir Baltijos jūros bei kitų svarbiausių kaimyninių šalių miestų: Rygos, Krokuvos, Smolensko, Naugardo. 1214 p. tęsiamas LDK aprašymas. Tekste aprašoma stambioji fauna gyvenanti LDK. Tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojami vilkai puolantys elnius. Skyriaus pabaigoje aprašomas lietuvių gyvenimo būdas. Tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojami prie apskrito stalo puotaujantys didikai. Žemiau pradedamas naujas skyrius, kuriame aprašomos Lenkijos Karalystei ir LDK priklausančios rusėniškos žemės. Tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojama šiuose kraštuose praktikuojama pasodybinė bitininkystė, kai naudojami ant pakylos pastatyti pintiniai aviliai.

  • Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“

    Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“, 1556 m.

    Sebastianas Miunsteris

    Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (pranc. De la Cosmographie) 1556 m. antrojo leidimo prancūzų kalba. Puslapių Nr. 1123-1124, paginacija arabiškais skaitmenimis. Lapas iš ketvirtojo knygos skyriaus, skirto aprašyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. 1123 puslapyje aprašoma LDK, jos valdovai ir išpažįstama religija. Puslapis iliustruotas atvaizdu, vaizduojančiu pagoniško tikėjimo praktikavimą: kaip lietuviai garbina ugnį ir aplink medį apsiraičiusį žaltį. Puslapio apačioje pateikiamas genealoginis medis, kuriame išvardinti kunigaikščiai: Algirdas (Olgerde), Kęstutis (Keistut), Jogaila (Iagello), Vytautas (Vitonde). 1124 puslapyje aprašoma Žemaitija (Samogetie). Apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „estant".

  • Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“

    Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“, 1569 m.

    Sebastianas Miunsteris

    Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographei) 1569 m. 12 leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1259-1260, paginacija romėniškais skaitmenimis. Lapas iš ketvirtojo knygos skyriaus. 1259 puslapyje aprašomi Vytautas Didysis ir Jogaila. Toliau pradedamas naujas skyrius skirtas aprašyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK). Skyrius pradedamas Vilniaus, kaip LDK sostinės, įvardinimu ir miestą vaizduojančia iliustracija. Toliau nurodomi atstumai tarp Vilniaus ir Baltijos jūros bei kitų svarbiausių kaimyninių šalių miestų: Rygos, Krokuvos, Smolensko, Naugardo. 1260 p. tęsiamas LDK aprašymas. Tekste išvardinami LDK gyvenantys gyvūnai. Tekstas iliustruotas du elnius vaizduojančia iliustracija. Puslapio apačioje pradedamas naujas skyrius, skirtas aprašyti Lenkijos Karalystei ir LDK priklausančias rusėniškas žemes. Skyrius iliustruotas drevinę bitininkystę vaizduojančia iliustracija. Puslapio apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „wenig". Visos trys iliustracijos nuspalvintos.

  • Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“

    Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“, 1558 m.

    Sebastianas Miunsteris

    Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (lot. Cosmographiae) XVI a. 6 deš. leidimo lotynų kalba. Puslapių Nr. 907-908, paginacija arabiškais skaitmenimis. Lapas iš ketvirtojo knygos skyriaus. 907 puslapyje aprašoma Žemaitija. 908 puslapyje aprašomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestai, detaliai aprašomas Vilniaus miestas. Tekste nurodyti atstumai nuo Vilniaus iki Baltijos (Prutenico) jūros, Kijevo (Kyania), Rygos (Riga), Krokuvos (Cracouia), Smolensko (Smolensko), Naugarduko (Nouigrod). Puslapis iliustruotas asociatyviniu Vilniaus miesto vaizdu. Apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „mare".

  • Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“

    Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“, 1554 m.

    Sebastianas Miunsteris

    Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (lot. Cosmographiae) 1554 m. trečiojo leidimo lotynų kalba. Puslapių Nr. 1061-1062, paginacija arabiškais skaitmenimis. Lapas iš ketvirtojo knygos skyriaus. 1061 puslapyje aprašoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stambioji fauna. Tekstas papildytas dvejomis iliustracijomis: pirmoji vaizduoja taurą (lot. Bos primigenius) – Lietuvos žvėrių valdovą (lot. Medo potug Lithuanorum), antroji – du elnius (lot. Cervidae). 1062 puslapyje pradedamas naujas poskyris Nr. XIII (atlikta numeravimo klaida, turėtų būti XXIII), kuriame aprašomos Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausančios rusėniškos žemės. Teksto pradžioje įterpta iliustracija, kurioje pavaizduotas metalo lydimo procesas. Toliau tekste aprašomas Lvovo miestas (lot. Leopolis), tekstas papildytas iliustracija vaizduojančia herbą. Puslapio apačioje pradedamas naujas poskyris Nr. XXIV, kuriame aprašoma Maskvos Didžioji Kunigaikštystė (lot. Moscovia).

  • Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“

    Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“, 1614 m.

    Sebastianas Miunsteris

    Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1614 m. 19 leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1297-1298, paginacija arabiškais skaitmenimis. Lapas iš penktojo knygos skyriaus Nr. 449, skirto Prūsijos aprašymui. 1297 puslapio tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojama Prūsijoje praktikuojama žvejyba graibštu. 1298 puslapyje pradedamas naujas poskyris Nr. 450, kuriame aprašoma stambioji miškų fauna. Tekstas papildytas trimis iliustracijomis: pirmojoje vaizduojamas stumbras (lot. Bison bonasus), antrojoje – du elniai (lot. Cervidae), trečiojoje – briedis (lot. Alces alces). Visos iliustracijos nuspalvintos. Puslapio apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „landt“.

  • Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“

    Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“, 1588–1598 m.

    Sebastianas Miunsteris

    Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1588-1598 m. leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1147-1148, paginacija romėniškais skaitmenimis. Lapas iš trečiojo knygos skyriaus, kuriame aprašoma Prūsija ir jos miškuose gyvenanti stambioji fauna. 1147 puslapio tekstas papildytas dvejomis iliustracijomis: pirmojoje vaizduojami du elniai (lot. Cervidae), antrojoje – briedis (lot. Alces alces). 1148 puslapyje aprašoma bitininkystė. Tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojama pasodybinė bitininkystė, kai buvo naudojami pakelti ant pakylos ir po stogine laikomi pintiniai aviliai. Toliau pradedamas naujas poskyris Nr. 494, kuriame aprašomas Kalavijuočių ordinas. Tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojamas Kalavijuočių riteris. Toliau pradedamas poskyris Nr. 495, kuriame aprašomas Gdanskas. Visos iliustracijos nuspalvintos. Puslapio apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „Anno“.

  • Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“

    Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“, 1628 m.

    Sebastianas Miunsteris

    Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1628 m. 21 leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1303-1304, paginacija arabiškais skaitmenimis. Lapas iš penktojo knygos skyriaus, skirto Prūsijos aprašymui. 1303 puslapio tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojama Prūsijoje praktikuojama žvejyba graibštu. 1304 puslapyje pradedamas naujas poskyris Nr. 448, kuriame aprašoma Prūsijos stambioji miškų fauna. Poskyris pradedamas šešių eilučių aukščio nuspalvintu raidės inicialu. Tekstas papildytas dvejomis iliustracijomis: pirmojoje vaizduojamas stumbras (lot. Bison bonasus), antrojoje – du elniai (lot. Cervidae). Visos iliustracijos nuspalvintos.

  • Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“

    Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija“, 1598–1628 m.

    Sebastianas Miunsteris

    Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1598-1628 m. leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1305-1306, paginacija arabiškais skaitmenimis. Lapas iš penktojo knygos skyriaus, skirto Prūsijos aprašymui. 1305 puslapyje užbaigiamas poskyris Nr. 443, kuriame aprašoma stambioji Prūsijos miškų fauna. Tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojamas briedis (lot. Alcesalces). Taip pat tekste rašoma apie Prūsijoje praktikuojamą pasodybinę bitininkystę, kai buvo naudojami pakelti ant pakylos ir po stogine laikomi pintiniai aviliai. Tekstas papildytas iliustracija vaizduojančia minėtą bitininkystės būdą. Toliau pradedamas naujas poskyris Nr. 449, kuriame aprašomas Kalavijuočių ordinas. Tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojamas Kalavijuočių riteris. Toliau pradedamas poskyris Nr. 450, kuriame aprašomas Gdanskas. 1306 puslapyje tęsiamas ankstesniame puslapyje pradėtas skyrius ir pradedamas naujas poskyris Nr. 451, kuriame aprašoma Livonija. Visų poskyrių pirmieji sakiniai pradėti šešių eilučių aukščio raidžių inicialais. Visos iliustracijos ir inicialai nuspalvinti. Puslapio apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „und“.

  • Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija

    Lapas S. Miunsterio knygos „Kosmografija", 1628 m.

    Sebastianas Miunsteris

    Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija" (vok. Cosmographey) 1628 m. 21 leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1413-1414, paginacija arabiškais skaitmenimis. Lapas iš šeštojo knygos skyriaus, kuriame aprašoma Lietuvos Didţioji Kunigaikštystė (LDK). 1413 puslapyje pradedamas poskyris Nr. 77, kuriame aprašoma Žemaitija (vok. Samogetia). Puslapio apačioje pradedamas naujas poskyris Nr. 78, kuriame aprašomi Lietuvos miestai. Tekstas pradedamas Vilniaus, kaip LDK sostinės įvardinimu. Tekste nurodyti atstumai tarp Vilniaus miesto ir Baltijos jūros ir kaimyninių šalių miestų: Kijevo, Rygos, Krokuvos, Smolensko, Naugarduko. 1414 puslapyje pradedamas naujas poskyris Nr. 79, kuriame aprašomas Naugardukas (vok. Novigrod). Puslapio apačioje tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojami prie apskrito stalo puotaujantys keturi kariai. Puslapio apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „Reussen“.

  • Rodomi įrašai nuo 37 iki 48
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...