Trakų istorijos muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
Sebastianas Miunsteris (vok. Sebastian Münster) buvo vokiečių mokslininkas, geografas, kartografas, kosmografas, matematikas. Jis gimė 1488 m. sausio 20 d. Ingelheime (Vokietija), ūkininkų šeimoje. 1505 m. jis tapo Pranciškonų vienuolių ordino nariu. 1512 m. įšventintas į kunigus. XVI a. pirmoje pusėje dirbo ir studijavo Heidelbergo, Leveno, Freiburgo, Tiubingeno ir Bazelio universitetuose. 1529 m. paliko Pranciškonų ordiną ir tapo protestantu, pradėjo dirbti protestantų įtakos paveiktame Bazelio (Šveicarija) universitete, kuriame dėstė hebrajų kalbą. Gyvendamas Bazelyje, vedė šiame mieste veikusios Petri spaustuvės savininko našlę. Dirbdamas universitete, XVI a. 4 dešimtmetyje išleido Senąjį Testamentą Biblia Hebraica lotynų kalba. 1540 m. lotynų kalba išleido graikų mokslininko Klaudijaus Ptolemėjaus knygą Geografija, užsiėmė kitų spaudinių leidybos veikla. Vis dėlto, tarptautinį pripažinimą pelnė 1544 m., vokiečių kalba išleidęs knygą Kosmografija, kuri visą likusį XVI a. bei XVII a. pirmąją pusę Europoje buvo laikoma pagrindiniu pasaulio pažinimo šaltiniu.
S. Miunsterio Kosmografija – vadovėlis, kuriame XVI a. vokiečių mokslininkas pateikia visas turimas žinias apie pasaulį, valstybes, jų istoriją bei valdovus. Tai universali knyga, kuri gali būti laikoma tiek enciklopediniu žinynu, tiek šalių žemėlapių, miestų planų bei vaizdų atlasu. Šios knygos reikšmė ir įtaka buvo tokia svarbi, jog, net po knygos autoriaus mirties 1552 m., ji buvo pakartotinai išleista dar daugybę kartų. 1544-1628 m. laikotarpiu, Kosmografija buvo išleista 40 kartų: 21 kartą vokiečių kalba, 6 kartus prancūzų kalba, 5 kartus lotynų kalba, 4 kartus anglų kalba, 3 kartus italų kalba ir 1 kartą čekų kalba. Dažnai, rengiant naują Kosmografijos leidimą, knyga būdavo papildoma aktualia naujausia informacija, svarbiausiais istoriniais įvykiais bei juos vaizduojančiomis iliustracijomis. Dėl šios priežasties knygos apimtis didėjo. Pirmojo 1544 m. ir paskutiniojo 1628 m. knygos leidimo puslapių skaičius skiriasi beveik tris kartus. Iki S. Miunsterio mirties 1552 m., visi Kosmografijos leidimai buvo ruošiami paties autoriaus, leidžiami Bazelyje, Petri šeimos leidykloje Officina Henricpetrina, kuriai vadovavo S. Miunsterio įsūnis Henrikas Petri ir jo sūnus Sebastianas Henrikas Petri. Autoriaus mirtus, knygos leidybą tęsė ta pati leidykla.
Trakų istorijos muziejaus raštijos rinkinyje yra saugoma daugiau nei pusantro šimto pavienių lapų iš skirtingų S. Miunsterio knygos Kosmografija leidimų. Šiuose tekstiniuose bei iliustruotuose lapuose yra pateikiama informacija apie XVI a. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir su ja tiesiogiai susijusias kaimynines valstybes. Šioje parodoje pateikiami 48 lapai iš skirtingų knygos leidimų vokiečių, lotynų, italų bei prancūzų kalbomis. Visi parodoje rodomi Kosmografijos knygos lapai – gausiai iliustruoti, juose pateikti naujausi to meto Europos valstybių žemėlapiai, miestų vaizdai ir žodinė informacija apie valstybes, jų kraštovaizdį, jose gyvenančius žmones bei gyvūnus. Nemažai dėmesio skiriama valstybių istorijai, žymiausiems valstybių valdovams, jų genealogijai. Atskiri knygos skyriai skirti aprašyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos karalystę. Keliuose lapuose rašoma apie žemėlapių sudarymo metodologijos ir technikos, ilgumos ir platumos, astronominių ir matematinių skaičiavimų teorinius bei praktinius klausimus.
Rašydamas Kosmografiją, S. Miunsteris surinko milžiniškos apimties informacijos klodus. Vis dėlto, leidžiant knygą, XVI-XVII a. susidurta su patikimos informacijos apie tam tikrus objektus trūkumu. Taip pat, nebuvo galimybių įsitikinti šaltinių, kuriais remtasi rašant knygą, patikimumu. Galiausiai, trūko informacijos apie tam tikrus įvykius ir vietoves. Dėl šios priežasties knygos autorius kartais nukrypdavo nuo tikrosios istorijos ir spragas užpildydavo legendomis ar nuogirdomis pagrįsta informacija. Kai kuriuose Kosmografijos lapuose galima atrasti neįtikėtinų įvykių aprašymų ir iliustracijų. Pavyzdžiui, viename knygos lape, kuriame aprašoma Lenkijos Karalystė, pasakojama apie 1543 arba 1547 m. (skirtinguose knygos leidimuose nurodoma skirtinga data) Krokuvoje gimusį kūdikį su daugybiniais apsigimimais, knygoje vadinamą Krokuvos monstru. Tekstas pagyvintas iliustracija, kurioje vaizduojamas apsigimęs berniukas su šunų galvomis ant kelių, krūtinės ir alkūnių, uodega, žvynuotomis pėdomis, akimis pilvo srityje, ilga nosimi, plaukais apaugusiomis akiduobėmis, ilgomis atlėpusiomis ausimis. Pavarčius knygos lapus, galima rasti ir daugiau legendų ar mitinių pasakojimų bei juos iliustruojančių vaizdų, pavyzdžiui, legendą apie Vavelio slibiną, Krušvicos bokšto apgultį ir kt.
Šioje parodoje virtualų muziejaus lankytoją kviečiame susipažinti su unikaliu S. Miunsterio kūrybos vaisiumi – Kosmografija, kuri padės nusikelti į mitais ir legendomis apipintą XVI a. pasaulio suvokimą.
Muziejininkas Darius Deinarovičius
Antraštinis lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmogaphey) 1598 m. 18 leidimo vokiečių kalba. Lapas sukomponuotas iš teksto ir graviūros. Tekstas atspausdintas raudonu ir juodu rašalu. Graviūroje pavaizduotas autoriaus portretas. Graviūros dešinėje yra lotynų kalba atlikta marginalija.
Žemėlapis „Europa Regina" (liet. Europa karalienė). Žemėlapis atspausdintas ant puslapio Nr. 55, kuris buvo išplėštas iš vokiečių kartografo Sebastian Münster (1488-1552) 1614 m. leidimo knygos „Der Cosmographen" (liet. Kosmografija). Žemėlapyje Europos žemynas yra vaizduojamas karalienės pavidalu. Karalienės karūną sudaro Pirėnų pusiasalyje esanti Ispanija, viršutinę kūno dalį – Galijos ir Germanijos regionai, širdį – Bohemija, kūno apatinę dalį žemiau juosmens – Vengrija, Lenkija, Lietuva, Livonija, Bulgarija, Maskva, Makedonija ir Graikija. Kairę ranką sudaro Danija, laikanti skeptrą, kuriame vaizduojamos Anglija ir Škotija. Dešinę ranką sudaro Italija, laikanti Sicilijos salą. Žemiau karalienės vaizduojama Azija, kairėje – Skandinavija, o viršuje – Afrika. Žemėlapio viršuje gotišku šriftu atspausdintas vokiškas tekstas, besitęsiantis ir kitoje lapo pusėje, pažymėtoje Nr. 56.
Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1550-1578 m. leidimo vokiečių kalba. Lapo averse vaizduojamas pakoreguotas graikų geografo ir astronomo Klaudijaus Ptolemėjaus (~90-~168) Europos žemėlapio (New Europa) variantas (išlikusi tik kairioji pusė). Žemėlapyje Europos žemynas vaizduojamas tarsi apverstas: pietūs yra viršuje, o šiaurė yra apačioje. Žemėlapyje pažymėti du tiesiogiai su dabartine Lietuvos Respublika susiję vietovardžiai: Lietuva (Lituania) ir Žemaitija (Samogitia). Lapo reverse atspausdinta graviūra, kurioje pateikiamas žemėlapio aiškinamasis tekstas. Graviūros viršutinėje dalyje pavaizduotas Bazelio miesto herbas, kuriame vaizduojamas pastoralas.
Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (lot. Cosmographiae) 1552 m. antrojo leidimo lotynų kalba. Puslapių Nr. 887-888, paginacija arabiškais skaitmenimis. Lapas iš ketvirtojo knygos skyriaus, kuriame aprašoma Lenkijos Karalystė. 887 puslapyje pateikiamas Lenkijos Karalystės ir jai priklausančių provincijų bei kaimyninių šalių žemėlapis. Dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje pažymėti šie vietovardžiai: Lietuva (Littaw), Žemaitija (Samogitia), Nemunas (Nemel fl.), Neris (Vil fl.), Vilnius (Vilna). 888 puslapyje detaliai aprašomas Abiejų Tautų Respublikos administracinis suskirstymas vaivadijomis ir išvardinti pareigūnai, turintys teisę dalyvauti valstybės valdyme. Tekstas papildytas dvejomis iliustracijomis – pirmoje vaizduojami du moliniai puodai, antroje – keturi Lenkijos vaivados. Puslapio apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „mine“.
Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1569 m. 12 leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1237-1238, paginacija romėniškais skaitmenimis. Lapas iš penktojo knygos skyriaus, kuriame aprašoma Sarmatija. 1237 puslapyje tęsiamas ankstesniuose puslapiuose pradėtas poskyris Nr. 45, kuriame aprašoma Vengrijos Karalystė. Tekste aprašomos Jogailaičių kovos su Habsburgais dėl Vengrijos Karalystės sosto XV-XVI a. Tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojamas Vengrijos (1458-1490) ir Čekijos (1466-1490) karalius Motiejus I Korvinas (1443-1490). 1238 puslapyje pradedamas naujas poskyris Nr. 46, kuriame pateikiamas Lenkijos Karalystės ir jai priklausančių provincijų bei kaimyninių šalių žemėlapis. Dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje pažymėti šie vietovardžiai: Lietuva (Littaw), Žemaitija (Samogitia), Nemunas (Nemel fl.), Neris (Vil fl.), Vilnius (Vilna). Abi iliustracijos nuspalvintos. Puslapio apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „uberzogen“.
Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1614 m. 20 leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1377-1378, paginacija arabiškais skaitmenimis. Lapas iš penktojo knygos skyriaus, kuriame aprašoma Sarmatija. 1377 puslapyje pradedamas naujas poskyris Nr. 56, kuriame aprašoma Lenkijos Karalystė. Puslapyje pateikimas Lenkijos Karalystės ir jai priklausančių provincijų bei kaimyninių šalių žemėlapis. Žemėlapyje pažymėta Lietuva (Littaw). 1378 puslapyje detaliai aprašomas Abiejų Tautų Respublikos administracinis suskirstymas vaivadijomis ir išvardinti pareigūnai, turintys teisę dalyvauti valstybės valdyme. Tekstas papildytas dvejomis iliustracijomis – pirmoje vaizduojami du moliniai puodai, antroje – trys Lenkijos vaivados. Abi iliustracijos, žemėlapis ir pirmųjų pastraipų žodžių inicialai nuspalvinti. Puslapio apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „erben“.
Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (lot. Cosmographiae) 1554 m. trečiojo leidimo lotynų kalba. Puslapių Nr. 885-886, paginacija arabiškais skaitmenimis. Lapas iš ketvirtojo knygos skyriaus, kuriame aprašoma Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. 885 puslapis pradedamas invokacija Žygimantui Augustui (1520-1572). 886 puslapio pradžioje įterpta eilutė iš Senojo Testamento, Danieliaus pranašystės hebrajų kalba. Puslapio apačioje pateikiamas Lenkijos Karalystės žemėlapis. Dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje pažymėti vietovardžiai: Lietuva (Littaw), Vilnius (Vilna), Nemunas (Nemen fl). Žemėlapis nuspalvintas. Puslapio apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „De regno“. Lapo formatas 2° (in folio) – sulenktas į 2 dalis. Kitos lapo dalies puslapių Nr. 875-878 (TIM GEK 44077/2 R 17959).
Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1574 m. 14 leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1203-1204, paginacija romėniškais skaitmenimis. Lapas iš ketvirtojo knygos skyriaus, kuriame aprašoma Sarmatija. 1203 puslapyje pradedamas poskyris Nr. 54, kuriame aprašoma Lenkijos istorija nuo legendinio VIII a. Lenkijos valdovo Leško I laikų. Puslapio viršuje pateiktas Lenkijos Karalystės žemėlapis. Dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje pažymėti vietovardžiai: Lietuva (Littaw), Vilnius (Vilna), Nemunas (Nemen fl). Žemėlapis nuspalvintas. 1204 puslapyje pradedamas naujas poskyris Nr. 55, kuriame aprašoma Lenkijos istorija nuo Lenkijos valdovo Boleslovo I Narsiojo (~966-1025) valdymo laikų. Tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojamas Lenkijos herbas. Puslapio apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „ward“.
Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1628 m. 21 leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1397-1398, paginacija arabiškais skaitmenimis. Lapas iš šeštojo knygos skyriaus, kuriame aprašoma Lenkijos Karalystė. 1397 puslapyje tęsiamas ankstesniuose puslapiuose pradėtas poskyris Nr. 42. Puslapyje pateikiamas Lenkijos valdovų genealoginis medis, kuriame išvardinti legendiniai IX-X a. valdovai (Piastas, Zemovitas, Leško, Zemoyslas ir kt.) bei istoriniai valdovai nuo Boleslovo I Narsiojo (~966-1025) iki Žygimanto Augusto (1520-1572). 1398 puslapyje pradedamas naujas poskyris Nr. 43. Puslapio viršutinėje dalyje pateikiamas Lenkijos Karalystės žemėlapis. Dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje pažymėti vietovardžiai: Lietuva (Littaw), Vilnius (Vilna), Nemunas (Nemen fl). Tekste aprašoma Lenkijos istorija nuo legendinio IX a. Lenkijos valdovo Zemovito (vok. Semovitus). Tekstas papildytas dvejomis iliustracijomis. Pirmoje iliustracijoje vaizduojamas kunigaikštis Zemovitas. Antrojoje – liturginė taurė, simbolizuojanti krikšto priėmimą Lenkijoje 966 m.
Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1567 m. 11 leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1141-1142, paginacija romėniškais skaitmenimis. Lapas iš trečiojo knygos skyriaus, kuriame aprašomos vokiškos žemės. 1141 puslapyje aprašoma Kašubija (vok. Cassubien), pateikiamas Kašubijos valdovų genealoginis medis. Puslapio apačioje pradedamas naujas poskyris, kuriame aprašoma Pomeranija (vok. Pomern), minimas Pomeraniją apkrikštijęs Otas Bambergietis (~1060-1139). Tekstas papildytas iliustracija, kurioje vaizduojamas kunigas. 1142 puslapyje pradedamas naujas poskyris, kuriame aprašoma Prūsija. Pateikiamas Rytų Prūsijos žemėlapis. Žemėlapis sukurtas remiantis 1542 m. išleistu Heinricho Zellio Prūsijos žemėlapiu. Dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje pažymėti vietovardžiai: Nemunas (Nemen fl) ir Kuršių marios (Küristl hafn). Žemėlapyje vietoje tradicinio miškų žymėjimo miškus simboliškai vaizduoja įvairių žvėrių (meškų, lapių, stirnų) figūros. Žemėlapis ir iliustracija nuspalvinti. Puslapio apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „Asia“.
Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija“ (vok. Cosmographey) 1546 m. trečiojo leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 645-646, paginacija romėniškais skaitmenimis. Lapas iš trečiojo knygos skyriaus, kuriame aprašomos rusėniškos žemės. 645 puslapio apatinėje dalyje pradedamas naujas poskyris, kuriame aprašoma Maskvos kunigaikštystė. Skyrius pradedamas Maskvos, kaip valstybės sostinės įvardinimu. 646 puslapyje pateiktas Maskvos kunigaikštystės žemėlapis. Žemėlapyje pažymėta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (Lithuanien). Abiejų puslapių paraštėse yra marginalijų.
Lapas iš Sebastiano Miunsterio (1488-1552) knygos „Kosmografija" (vok. Cosmographei) 1556 m. septinto leidimo vokiečių kalba. Puslapių Nr. 1255-1256, paginacija romėniškais skaitmenimis. 1255 puslapyje atspausdintas tekstas, kuriame aprašoma Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Puslapio apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „nach". 1256 puslapyje atspausdintas tekstas aprašantis Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo (1467-1548) valdymo laikotarpį. Tekstas papildytas valdovo portretiniu atvaizdu. Iliustracija nuspalvinta. Puslapio apatiniame dešiniame kampe atspausdintas kustodas: „und".
Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“ 
Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas" 
Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda" 
 |
 |
 |
 |
 |
 |