• Jonas Basanavičius

      Jonas Basanavičius

      Minėdami Vasario 16-ąją norime prisiminti ir kitą neeilinę sukaktį bei asmenybę, šios dienos atsiradimui dedikavusią visą savo gyvenimą. Kartais istorija kupina fatališkų sutapimų: prieš 90 metų, 1927 m. vasario 16 d., tokią ypatingą visai Lietuvai, mininčiai devintąsias nepriklausomybės metines, dieną mirė dr. J. Basanavičius. Lietuvoje buvo paskelbtas penkių dienų gedulas, tačiau tuometė okupacinė Lenkijos valdžia į Vilnių atvykti leido tik dvylikos žmonių delegacijai. Amžininkai mena, kai nepaisydami gręsiančio persekiojimo, Gedimino pilies bokšte iškėlė trispalvę su juodo krepo kaspinu...
      Dr. Jonas Basanavičius savo gyvenimo brandžiausius metus išgyveno užsienyje, daugiausia Bulgarijoje, kur jis, baigęs Maskvoje medicinos mokslus, išvyko gydytojauti. Ten jis veikė įvairiose srityse: ne tik buvo praktikuojantis medikas, kelių ligoninių direktorius, rašė medicinos klausimais, bet ir dalyvavo Bulgarijos kultūrinėje, visuomeninėje ir politinėje veikloje, domėjosi bulgarų praeitim, etnografija, archeologija. Didis eruditas nepradingo svetimose platybėse, o įkvėptas lietuvybės vizijų ne tik rašė, bet ir kryptingai veikė. Pagrindinė priežastis, kodėl dr. J. Basanavičius taip ilgai išgyveno svetimuose kraštuose, buvo jo intensyvi kova dėl lietuvių kalbos teisių, dėl Lietuvos savarankiškumo. 1905 m. grįžęs į Lietuvą, dr. J. Basanavičius įsikūrė Vilniuje. Tais pačiais metais – Didžiojo Vilniaus Seimo idėja, jo organizavimas, atsišaukimo į lietuvių tautą redagavimas, komplikuotas pirmininkavimas Seime (dėl aštrių nuomonių skirtumų, revoliucinių nuotaikų), memorandumo dėl Lietuvos autonomijos paruošimas – pirmieji lietuvių nacionalinio judėjimo kūrėjo svarbūs darbai, vos jam grįžus į Lietuvą.
      1918 m. vasario 16-ąją buvo apvainikuotos visos lietuvių, daugelį metų siekusių valstybės laisvės, pastangos. Išaušus lemtingai Lietuvos istorijai dienai dr. J. Basanavičius, kaip vyriausias amžiumi Lietuvos Tarybos narys, iškilmingai paskelbė – perskaitė Lietuvos valstybės atstatymo aktą ir pirmasis jį pasirašė. Vėliau, besikeičiant Vilniaus „šeimininkams“, vykstant kovoms tiesiog Vilniaus gatvėse, Basanavičius ir toliau ištikimai ėjo Lietuvos „neakredituoto ambasadoriaus“ pareigas Vilniuje, besirūpindamas lietuviais, gindamas jų teises. Jis globojo ir išsaugojo didelį kultūrinį palikimą – Lietuvių mokslo draugijos, kurios steigėjas pats buvo, rinkinius – biblioteką, archyvą, rankraštyną, etnografinius, archeologinius ir kitus eksponatus. Už tai būdavo pagarbiai vadinamas dar ir „lietuvybės sargybiniu, likusiu savo poste“.
      Švęsdami mūsų tautos laisvę, prisiminkime ir Nepriklausomybės akto signatarą, tautos Patriarchą, didįjį Lietuvį, išėjusį Anapilin.

Parodos objektai

   
  • Lietuvių mokslo draugija.

    Lietuvių mokslo draugija., 1912 m.

    Aleksandras Jurašaitis

    Fotonuotrauka. Lietuvių mokslo draugija. Aleksandro Jurašaičio fotoateljė, Vilnius, 1912 m.

    Antroje eilėje iš kairės sėdi: 1-as Stasys Šilingas, 2-a Emilija Šilingienė, 3-as Juozas Vokietaitis, 5-as Gabrielis Landsbergis-Žemkalnis, 6-a Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, 7-as dr. Jonas Basanavičius, 8-as Kazimieras Prapuolenis, 9-as Antanas Vileišis

  • Atvirlaiškis J.Basanavičiaus

    Atvirlaiškis J.Basanavičiaus, 1903-05-28

    Jonas Basanavičius

    Jono Basanavičiaus (1851-1927) atvirlaiškis adresuotas Juozui J. Paukščiui (1871-1914), gyvenančiam Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pensilvanijos valstijoje, Plimuto mieste. Po atvirlaiškyje nurodytu J. J. Paukščio adresu yra atliktas prierašas: „Pon. Mikolainiui" (Petrui Mikolainiui, 1868-1934). Laiške J. Basanavičius informuoja, kad kartu su laišku siunčia ir straipsnį „Iš Aušros gyvenimo". Toliau laiške J. Basanavičius išreiškia pasipiktinimą spaustuvininku Martynu Jankumi (1858-1946) bei klausia adresato, ar jis galėtų parašyti straipsnį apie patį M. Jankų, taip pabrėždamas iškilusį asmeninį tarpusavio konfliktą. Tekstas parašytas lietuvių kalba ant Pasaulinės Pašto Sąjungos-Bulgarijos pašto blanko. Blankas 10 Bulgarijos stotikų vertės. Antspauduotas Varnos pašto kalendoriniu antspaudu.

  • Dr. J. Basanavičiaus portretas

    Dr. J. Basanavičiaus portretas, ~1913 m.

    Fotonuotrauka. Dr. J. Basanavičiaus portretas. P. Strupo foto studija, JAV, Naujasis Džersis, Niuarkas, apie 1913 m.

  • Atvirukas Dr. Jonas Basanavičius

    Atvirukas Dr. Jonas Basanavičius

    Atvirukas. Jono Basanavičiaus portretas 1905 m.

  • Atvirukas Dr. Jonas Basanavičius

    Atvirukas Dr. Jonas Basanavičius, XX a. pr.

    Atvirukas. Daktaras Jonas Basanavičius (1851-1927). Fotonuotraukos autorius Aleksandras Jurašaitis (1859-1915).

    Išleido Marijos Šlapelienės knygynas Vilniuje, XX a. pr.

    Atvirukas juodai baltas. Viršuje užrašas: "D-ras J. Basanavičius 1905 m. prieš pat Seimą".

  • Atvirukas Dr. Jonas Basanavičius

    Atvirukas Dr. Jonas Basanavičius

    Atvirukas Dr. Jono Basanavičiaus portetas.

  • Jonas Basanavičius

    Jonas Basanavičius, ~1925 m.

    Jonas Basanavičius prie Kauno karo ligoninės, kurioje gydėsi apie 1925 m.

  • Atvirukas

    Atvirukas, 1934 m.

    Kazimieras Vidikauskas

    Atvirlaiškis. Dr. J. Basanavičius. Su eilėraščiu esperanto kalba.

  • Jonas Basanavičius

    Jonas Basanavičius, XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš.

    Atvirukas. Jono Basanavičiaus portretas.

  • Dr. J. Basanavičiaus kabineto interjeras

    Dr. J. Basanavičiaus kabineto interjeras

    Maryc Grossman

    Fotonuotrauka. Dr. J. Basanavičiaus kabineto interjeras.

  • Ekslibrisas

    Ekslibrisas

    Ekslibrisas. J. Basanavičius. 1851–1926. Vilniaus lietuvių mokykloms. Užklijuotas ant popieriaus lapo. Litografijos dydis 54 x 38 mm.

  • Dr. J. Basanavičiaus laidotuvių procesija.

    Dr. J. Basanavičiaus laidotuvių procesija., 1927 m.

    Fotonuotrauka. Dr. J. Basanavičiaus laidotuvių procesija.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“

Balandžio 23 dieną minime šventąjį Jurgį (275 – 303), kankinį, antrąjį Lietuvos globėją. Jurgis nuo senovės garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Ant jo kapo Diospolyje, Palestinoje, pastatyta...

Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas"

Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo...

Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda"

Sakralinio meno paroda Sakralinio meno paroda kviečia Jus susipažinti su Lietuvos kultūrai savo sakraline ir menine verte svarbiais bažnytinio paveldo kūriniais: liturginiais indais, religinio...