Trakų istorijos muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
Viešvilės (Wischwill) I ir III kapinynuose, esančiuose dešiniajame Nemuno krante, vikingų laikais (VIII/IX–XII a.) savo gentainius laidojo skalviai, gyvenę greta esančioje neįtvirtintoje gyvenvietėje. Gyvenvietė lokalizuojama apie 350 m į rytus nuo kapinynų, dešiniajame Viešvilės upės krante, ties santaka į Nemuno senvagę. Skalviai – vakarų baltų gentis – IX–XIII a. gyveno abipus Nemuno žemupio, žemiau Šešupės žiočių, tai yra pietvakarių Lietuvoje ir dabartinės Tilžės (Tilsit / Sovetskas, Kaliningrado sr., Rusijos Federacija) apylinkėse. Viešvilės I ir III kapinynai stipriai suardyti vėlesniais amžiais žmogaus vykdytos ūkinės veiklos. Todėl sudėtinga tiksliai pasakyti, kokie egzistavę socialiniai ryšiai lėmė vienus bendruomenės narius laidoti kalvoje, kuri Viešvilės I kapinyno naudojimo metu neabejotinai buvo kraštovaizdžio akcentas, kitus – nedidelėje kalvelėje. Turimos tyrimų medžiagos analizė leidžia manyti, kad Viešvilės I kapinyne galėjo būti laidojami skalvių karinio elito atstovai. Kalvoje aptikta 17 degintinių ir 6 griautiniai vaikų kapai. Mirusiųjų sudeginti kaulai būdavo supilami į ištęsto ovalo formos duobes (147x47–350x120 cm dydžio), tam tikroje kapo dalyje į kompaktišką krūvelę. Įkapės tvarkingai sudėtos ant degintinių kaulų, tik smulkesnės būdavo įsimaišiusios tarp jų. Ginklai bei su žirgu ir raiteliu susijusios įkapės paprastai padėtos atskirai nuo papuošalų ar darbo įrankių. Visi degintiniai kapai, remiantis antropologų išvadomis ir radiniais, priklausytų vyriškos lyties atstovams. Tarp rastų įkapių dominuoja šiai lyčiai būdingi dirbiniai. Aštuoniuose kapuose kartu su mirusiaisiais buvo sudeginti žirgo palaikai. Be to, šalia gausių papuošalų ir buities reikmenų aptikta neįprastai daug ginklų. Jų rasta visuose degintiniuose kapuose. Kai kurie mirusieji buvo palaidoti su 4 ar 5 ietimis, greta aptikta po 2 kalavijus, o viename kape rasti net 6 kalavijai. Stebima tendencija, kad net 80 procentų šiame kapinyne rastų degintinių kapų vyras buvo palaidotas su moterimi ar vaiku. Galbūt tai atskleidžia ypatingą skalviams būdingą laidojimo ritualą, tam tikrus socialinius ryšius tarp mirusių individų. Neatmestina, jog tai gali liudyti ir dažnus karinius susidūrimus, epideminio pobūdžio ligas. Kapuose rastos įkapės (inkrustuoti ietigaliai, kalavijai) leidžia įžvelgti tam tikrus prekybinius ryšius su Sembos pusiasalyje gyvenusiomis baltų gentimis, skandinavais. Degintiniuose kapuose rasta išties unikalių dirbinių – tai natūralaus dydžio žalvariniai verpstukai su verpstėmis, kūjo ar kirvio formos diržo kabučiai, kurie pagal formą artimi Skandinavijoje randamiems amuletams – Thoro kirveliams. Analogijų minėtiems dirbiniams galima rasti netoliese esančiame skalviams priklausiusiame Linkūnų kapinyne (Linkuhnen, dab. Rževskojė, Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija).
Abiejuose kapinynuose rasti papuošalai, ginklai ir kt. įsilieja į Nemuno žemupyje rastų importinių radinių gausą, kartu sustiprindami teiginius apie šio regiono svarbą tautų kraustymosi ir vikingų laikais.
Ietigalis, geležinis, įmovinis, juostinis. Viršutinė plunksnos dalis sulenkta. Ietigalio visas ilgis - 32,7 cm, koto ilgis - 12,2 cm, plunksnos - 20,5 cm. Plunksna plačiausioje vietoje 2,6 cm pločio. Įkotės skersmuo 1,95 cm. Ietigalis labai paveiktas korozijos.
Ietigalis, geležinis, įmovinis, ištęsto trikampio formos plunksna su iškilusia briauna per vidurį. Viršutinė plunksnos dalis sulenkta. Ietigalio visas ilgis - 32,8 cm, koto ilgis - 15 cm, plunksnos - 17,8 cm. Plunksna plačiausioje vietoje 4,5 cm pločio. Įkotės skersmuo 2,15 cm. Dalis ietigalio labai paveikta korozijos.
Ietigalis, geležinis, įmovinis, juostinis. Plunksna nulenkta statmenai kotui, jos viršutinėje dalyje yra išlikę mineralizuoto audinio fragmentas. Ietigalio visas ilgis - 27 cm, koto ilgis - 10,5 cm, plunksnos - 16,5 cm. Plunksna plačiausioje vietoje 2,55 cm pločio. Įkotės skersmuo 1,85 cm. Ietigalis labai paveiktas korozijos.
Ietigalis, geležinis, įmovinis, lauro lapo formos plunksna. Plunksnos viršutinė dalis neišliko. Ietigalio visas ilgis - 22,4 cm, koto ilgis - 11,4 cm, plunksnos - 11 cm. Plunksna plačiausioje vietoje 4,15 cm pločio, jos abejose pusėse yra išlikę mineralizuoto audinio fragmentai. Išilgai įmova yra 12 apskritų skilučių, kurios išdėstytos po 6 priešingose pusėse. Skilutės naudotos ne tik tvirtinimui prie ietės koto, bet ir kaip puošybos elementas. Įmova taip pat puoštas sidabro bei vario inkrustacija - horizontaliais grioveliais. Įkotės skersmuo 2 cm. Ietigalis labai paveiktas korozijos.
Kalavijo geležinio, fragmentas. Kalavijo ašmenys susukti į sraigę, plačiausioje vietoje 33 mm pločio, rankena nulūžusi. Apatinis skersinis keturkampio skersinio pjūvio, 100,1 mm ilgio, 10 mm auščio ir 14 mm storio ( ties rankena ), stačiakampio formos. Rankena trapecijos formos, į galą siaurėjanti, plačiausioje vietoje 19 mm, viršuje 9 mm pločio. Viršutinis skersinis bei buoželė neišliko. Eksponatas po restauracijos. Inv. Nr. 172. Degintinis kapas Nr. 3.
Kalavijo, geležinio, fragmentai. Kalavijo ašmenys susukti į sraigę. Rankena 14,9 cm ilgio (su buožele), trapecijos formos, į viršų siaurėjanti, ties ašmenimis 3,2 cm, o ties buožele 2,3 cm pločio. Buoželė pusrutulio formos, ties pagrindu 5,1 cm pločio, 2 cm aukščio, 2,9 cm storio. Apatinis skersinis siauras, stačiakampio formos (labiau primena plokštelę), 11,75 cm ilgio, 0,8 cm aukščio ir 2,4 cm storio (galuose), skersinis tiesus, galai užapvalinti. Geležtė dviašmenė. Inv. Nr.182, degintinis kapas Nr.13.
Kalavijo, geležinio, fragmentas. Kalavijo geležtė vienašmene, ašmenys sulankstyti. Plačiausioje vietoje ašmenys 4 cm pločio. Rankena 13 cm ilgio, nėra buželės. Rankena trapecijos formos, apačioje 2,75 cm, viršuje 2,1 cm pločio. Apatinis bei viršutinis skersiniai su išgaubtu viduriu, išilginiame pjūvyje šaudyklės pavidalo. Apatinis skersinis 9,5 cm, viršutinis - 8,1 ilgio, 2,2 ir 2,1 cm aukščio, 2,35 ir 3,35 cm storio (ties rankena). Abu skersiniai puošti vario inkrustacija - vertikaliais brūkšneliais. Kalavijas stipriai paveiktas korozijos. Inv. Nr. 22, degintinis kapas Nr. 5.
Kalavijo geležinio fragmentas. Kalavijo ašmenys susukti į sraigę. Apatinis skersinis su išgaubtu viduriu, horizontalus pjūvis artėja prie stačiakampio skersinio pjūvio. Apatinė dalis išlenkta, išilginis pjūvis šaudyklės formos. Viršutinis skersinis bei buoželė pagaminti iš vientyso metalo. Skersinio galai nežymiai išlenkti į viršų, išilginės šaudyklės formos, ilgis 60 mm, aukštis 25 mm. Buoželė pusrutulio formos, pjūvis stačiakampio formos, ties pagrindu 37 mm pločio. Rankena trapecijos formos 54 mm ilgio. Geležtė dviašmenė, kraštai ištrupėję, galas nulūžęs. Eksponatas po restauracijos. Degintinis kapas Nr. 5.
Balno kilpa geležinė. Skersmuo 11,4 cm, lankelis apvalaus skersinio pjūvio, ties viduriu 0,65 X 0,65 cm storio, galuose pereina į 3,05 X 2,2 dydžio stačiakampio formos plokšteles. Pamina plokščia, 2,6 cm pločio. Virš lankelio yra stačiakampė plokštelė 7,15 X 3,1 cm dydžio, diržo skylė 0,7 X 4,8 cm dydžio. Balno kilpa labai paveikta korozijos, pagal J. Antanavičiaus klasifikaciją ji priklausytu 3 tipui.
Balno kilpa geležinė. Skersmuo 11,2 cm, lankelis apvalaus skersinio pjūvio, ties viduriu 0,9 X 0,85 cm storio, galuose pereina į 3,15 X 2,6 cm dydžio stačiakampio formos plokšteles. Pamina plokščia, 2,4 cm pločio. Virš lankelio yra stačiakampė plokštelė 6,95 X 3 cm dydžio,diržo skylė 0,8 X 4,5 cm dydžio. Balno kilpa labai paveikta korozijos, pagal J. Antanavičiaus klasifikaciją ji priklausytu 3 tipui.
Balno kilpa, geležinė, deformuota. Skersmuo tarp lankelio galų 108 mm, lankelis apvalaus skerspjūvio pjūvio, ties viduriu 8 mm storio. Pamina plokščia, šiek tiek defotmuota ir aptrupėjusi. Virš lankelio yra stačiakampė plokštelė 35 x 22,5 mm. Eksponatas po restauracijos. Inv. Nr. 8. Degintinis kapas Nr. 3.
Balnakilpė geležinė. Lankelis apvalaus skersinio pjūvio, ties viduriu 4 x 6 mm storio. Pamina plokščia, kraštai ištrupėję. Virš lankelio yra stačiakampė plokštelė 28 x 15 mm dydžio. Eksponatas po restauracijos. Inv. Nr. 176. Degintinis kapas Nr. 3.
Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“ 
Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas" 
Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda" 
 |
 |
 |
 |
 |
 |