Trakų istorijos muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
Viešvilės (Wischwill) I ir III kapinynuose, esančiuose dešiniajame Nemuno krante, vikingų laikais (VIII/IX–XII a.) savo gentainius laidojo skalviai, gyvenę greta esančioje neįtvirtintoje gyvenvietėje. Gyvenvietė lokalizuojama apie 350 m į rytus nuo kapinynų, dešiniajame Viešvilės upės krante, ties santaka į Nemuno senvagę. Skalviai – vakarų baltų gentis – IX–XIII a. gyveno abipus Nemuno žemupio, žemiau Šešupės žiočių, tai yra pietvakarių Lietuvoje ir dabartinės Tilžės (Tilsit / Sovetskas, Kaliningrado sr., Rusijos Federacija) apylinkėse. Viešvilės I ir III kapinynai stipriai suardyti vėlesniais amžiais žmogaus vykdytos ūkinės veiklos. Todėl sudėtinga tiksliai pasakyti, kokie egzistavę socialiniai ryšiai lėmė vienus bendruomenės narius laidoti kalvoje, kuri Viešvilės I kapinyno naudojimo metu neabejotinai buvo kraštovaizdžio akcentas, kitus – nedidelėje kalvelėje. Turimos tyrimų medžiagos analizė leidžia manyti, kad Viešvilės I kapinyne galėjo būti laidojami skalvių karinio elito atstovai. Kalvoje aptikta 17 degintinių ir 6 griautiniai vaikų kapai. Mirusiųjų sudeginti kaulai būdavo supilami į ištęsto ovalo formos duobes (147x47–350x120 cm dydžio), tam tikroje kapo dalyje į kompaktišką krūvelę. Įkapės tvarkingai sudėtos ant degintinių kaulų, tik smulkesnės būdavo įsimaišiusios tarp jų. Ginklai bei su žirgu ir raiteliu susijusios įkapės paprastai padėtos atskirai nuo papuošalų ar darbo įrankių. Visi degintiniai kapai, remiantis antropologų išvadomis ir radiniais, priklausytų vyriškos lyties atstovams. Tarp rastų įkapių dominuoja šiai lyčiai būdingi dirbiniai. Aštuoniuose kapuose kartu su mirusiaisiais buvo sudeginti žirgo palaikai. Be to, šalia gausių papuošalų ir buities reikmenų aptikta neįprastai daug ginklų. Jų rasta visuose degintiniuose kapuose. Kai kurie mirusieji buvo palaidoti su 4 ar 5 ietimis, greta aptikta po 2 kalavijus, o viename kape rasti net 6 kalavijai. Stebima tendencija, kad net 80 procentų šiame kapinyne rastų degintinių kapų vyras buvo palaidotas su moterimi ar vaiku. Galbūt tai atskleidžia ypatingą skalviams būdingą laidojimo ritualą, tam tikrus socialinius ryšius tarp mirusių individų. Neatmestina, jog tai gali liudyti ir dažnus karinius susidūrimus, epideminio pobūdžio ligas. Kapuose rastos įkapės (inkrustuoti ietigaliai, kalavijai) leidžia įžvelgti tam tikrus prekybinius ryšius su Sembos pusiasalyje gyvenusiomis baltų gentimis, skandinavais. Degintiniuose kapuose rasta išties unikalių dirbinių – tai natūralaus dydžio žalvariniai verpstukai su verpstėmis, kūjo ar kirvio formos diržo kabučiai, kurie pagal formą artimi Skandinavijoje randamiems amuletams – Thoro kirveliams. Analogijų minėtiems dirbiniams galima rasti netoliese esančiame skalviams priklausiusiame Linkūnų kapinyne (Linkuhnen, dab. Rževskojė, Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija).
Abiejuose kapinynuose rasti papuošalai, ginklai ir kt. įsilieja į Nemuno žemupyje rastų importinių radinių gausą, kartu sustiprindami teiginius apie šio regiono svarbą tautų kraustymosi ir vikingų laikais.
Ietigalio geležinio, įmovinio fragmentas. Plunksna karklo lapo formos. Plunksna du kartus perlenkta, kraštai aptrupėję. Ant įmovos iki restauracijos buvo išlikę mineralizuoto audinio fragmentas. Eksponatas po restauracijos. Inv. Nr. 169. Degintinis kapas Nr. 3.
Ietigalio geležinio, įmovinio, fragmentas. Plunksna karklo lapo formos. Plunksna nulenkta žemyn, galiukas nulūžęs. Viršutinė plunksnos dalis neišliko. Įmovos skersmuo - 16,5 mm ( vidinis ), jos apatinėje dalyje yra dvi mažos skylutės. Eksponatas po restauracijos. Degintinis kapas Nr. 5.
Ietigalio geležinio, įmovinio fragmentas. Plunksna karklo lapo formos, perlenkta pusiau, kraštai ištrupėję. Plunksnos galas nulaužtas. Išlikusi įmova, jos apačioje yra skylutė skirta tvirtinimui prie koto. Eksponatas po restauracijos. Degintinis kapas Nr. 5.
Ietigalio įmovinio, geležinio, fragmentas. Ietigalis juostinis, plunksna nulenkta žemyn. plunksna plačiausioje vietoje 1,3 cm pločio. Įkotės skersmuo išorėje 2,35 cm. Ietigalis stipriai paveiktas korozijos. Inv. Nr.183, degintinis kapas Nr.13
Ietigalio įmovinio, geležinio, fragmentas. Ietigalis juostinis, plunksna nulenkta žemyn. Plunksna plačiausioje vietoje 2,3 cm pločio. Įkotės skersmuo išorėje 2,5 cm. Ietigalis stipriai paveiktas korozijos. Inv. Nr.184, degintinis kapas Nr.13
Ietigalio įmovinio, geležinio, fragmentas. Ietigalis juostinis, plunksna nulenkta žemyn. plunksna plačiausioje vietoje 1,5 cm pločio. Įkotės skersmuo išorėje 2,4 cm. Ietigalis stipriai paveiktas korozijos, vietomis išliko mineralizuoto audinio fragmentų. Inv. Nr.222, degintinis kapas Nr.14.
Ietigalio įmovinio, geležinio, fragmentas, karklo lapo formos lunksna. Ietigalio plunksna sulenkta, plunksna plačiausioje vietoje 3 cm pločio. Įkotės skersmuo išorėje 2,95 cm. Ietigalis stipriai paveiktas korozijos. Vietomis iki konservavimo buvo išlikę mineralizuoto audinio fragmentų. Inv. Nr.223, degintinis kapas Nr.14.
Ietigalio įmovinio, geležinio, fragmentas. Ietigalis ištęsto trikampio formos plunksna. Įkotės skersmuo išorėje 2,7 cm skersmens. Vietomis matyti, jog įmova buvusi dengta geltonu metalu (žalvariu). Ties įmovos ir plunksnos sandūra įmova puošta trimis grioveliais. Prie plunksnos prilipęs 6 apvijų žiedas (?), kurio lankelis pusiau apvalaus skersinio pjūvio. Žiedas 1,7 cm dydžio bei 2,25 cm skersmens. Tikėtina, jog tai ne žiedas, bet įvija, kuri buvo uždėta ant medinio ieties koto, nes jo viduje išliko mineralizuotos medienos fragmentų. Inv. Nr.224, degintinis kapas Nr.14.
Ietigalio, geležinio, įmovinio frgamentas, karklo lapo formos plunksna. Kotas 7,1 cm. Plunksna plačiausioje vietoje 2,7 cm pločio. Įkotėss skersmuo - 1,9 cm. Ietigalis stipriai paveiktas korozijos. Inv. Nr. 22, degintinis kapas Nr. 5.
Ietigalio, geležinio, įmovinio frgamentas, karklo lapo formos plunksna. Kotas 60 mm. Plunksna plačiausioje vietoje 2,5 cm pločio. Įkotėss skersmuo - 2,3 cm. Įmovos šone yra apskrita 0,4 mm skersmens skylute ietigalio tvirtinimui prie koto. Ietigalis stipriai paveiktas korozijos. Degintinis kapas Nr. 5.
Ietigalis geležinis, įmovinis, karklo lapo formos plunksna. Įmovos skersmuo - 1,9 cm, jos apatinėje dalyje yra dvi mažos apskritos skylutės su kniedėmis. Plunksna plačiausioje vietoje 30 cm pločio. Įmova puošta skliutiniu ornamentu. Inv. Nr. 83. atsit.
Ietigalis, geležinis, įmovinis, karklo lapo formos plunksna. Viršutinė plunksnos dalis sulenkta. Ietigalio visas ilgis - 32,5 cm, koto ilgis - 13 cm, plunksnos - 19,5 cm. Plunksna plačiausioje vietoje 4 cm pločio. Įkotės skersmuo 2,4 cm. Ietigalis labai paveiktas korozijos.
Virtuali paroda „Šventasis Jurgis – (ne)užmirštas Lietuvos globėjas“ 
Sukurta virtuali paroda "Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas" 
Sukurta virtuali paroda "Sakralinio meno paroda" 
 |
 |
 |
 |
 |
 |