Medalis. Skirtas Vladislovui Vazai. Lenkija, Varšuva, 1981 m.

Vladislovas Vaza – jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas (1632 – 1648), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Ankstesnio ATR valdovo Zigmanto Vazos sūnus. Valdovu išrinktas 1632 m. Dar 1617 m. dalis rusų bojarinų Vladislovą Vazą išrinko caru. Nors faktiškai caro sosto niekada neužėmė, Vladislovas Vaza šio titulo neatsisakė iki pat 1634 m. 1632 – 1634 m. Tarp ATR ir Rusijos vyko Smolensko karas. Kare ATR pasiekė pergalę, išsaugojo Smolenską, bet 1634 sudarius Polianovkos taiką Vladislovas Vaza atsisakė caro titulo ir pretenzijų į Rusijos sostą. Kaip ir tėvas, Vladislovas Vaza turėjo dinastinių interesų Švedijoje. Jis siekė Švedijos karaliaus sosto, ko pasekoje 1635 m. su šia valstybe kilo karinis konfliktas. Vladislovo Vazos valdymo ir gyvenimo pabaigoje prasidėjo Bogdano Chmelnickio vadovaujamas Ukrainos kazokų sukilimas. Vladislovas vaza valdė iki mirties 1648 m.

Medalis skritulio formos. Averso centre pavaizduota Vladislovo Vazos moneta – taleris su paties valdovo portretu. Aplink portretą – lotyniškas užrašas „VLA: IIII D:G: REX: POL· M:D· LIT: RVS: PR: MA·“. Talerį juosia Aukso Vilnos ordino grandinė. Viršuje užrašytas metų intervalas „1633 / 1648“.

Reverse pavaizduotas ant žirgo raitas Vladislovas Vaza triumfo arkos fone. Arkos viršuje pavaizduotas jungtinis herbas, kurį sudaro į keturis laukus padalintas skydas ir centre esanti herbo širdis (antras skydas). Pirmame lauke pavaizduotas Lenkijos Erelis, antrame – Švedijos trys karūnos, trečiame – Lietuvos Vytis, ketvirtame – Folkungų liūtas, o herbo širdyje – Vazų Javų pėdas. Herbą laiko du skydininkai – angelai. Virš herbo dedikacinis įrašas, bylojantis apie pergalę Smolensko kare.