Paieškos kriterijai:

 
   
  • „Už nuopelnus Lietuvai“ ordino Didžiojo Kryžiaus žvaigždė

    „Už nuopelnus Lietuvai“ ordino Didžiojo Kryžiaus žvaigždė, 2003 m.

    „Už nuopelnus Lietuvai“ ordino Didžiojo Kryžiaus žvaigždė. Dublikatas. Apdovanojimas sudarytas iš daugiakampės žvaigždės. Centre Vytis. Užsegimas dvinaris žiogelis.

  • Akcija

    Akcija, 1912 m.

    Akcija. Nr. 06909. "БРАТЬЯ ШАПШАЛ". S.Peterburgas, 1912 m.

    "Brolių Šapšalų" tabako fabriko bendrovės 100 rublių vertės akcija, 4 puslapių, rusų - prancuzų kalbomis, atspausdinta ant rusvos spalvos popieriaus su vandenženkliais. Ketvirtame puslapyje - 10 dividentų kuponų. 1912 - 1914 m. kuponai apmokėti ir yra iškirpti.

  • Aktas

    Aktas, 1940 m.

    Aktas namo nacionalizavimo Nr. 955. Vilniaus miesto komunalinio ūkio skyriaus butų ūkio valdybos pareigūna J. Zaivislovskis, dalyvaujant nacionalizuotų namų rajono valdytojui S. Trakėniškiui ir namo kviestiniam nuomininkui Ch. Šapirai apžiūrėjo namą, priklausantį A. Šišmanui ir, remiantis LTSR Laikinosios AT Prezidiumo 1940.10.31. įsaku, LTSR LKT 1940.11.26. nutarimu Nr. 353, yra nacionalizuotas. Yra nutarimas apie namo nacionalizavimą. Šis nutarimas praneštas namo savininkui. Vilnius, 1941 m. sausio mėn. 2 d. Nuorašas, lietuvių kalba, spausdinta, yra įrašų ranka, 1 lapas. Tekstas ant LTSR komunalinio ūkio liaudies komisariato blanko. Akto gale įspaudas: nuorašas tikras. Patvirtinta raštvedžio parašu.

    Vilnius, 1940 m.

  • Aktas

    Aktas, 1901 m.

    Aktas, kuriuo Jakovas Šišmanas perka iš Alfonso Raškovskio namus Vilniuje, Našlaičių gatvėje. Vilnius, 1901 m. Akto kopija paimta iš Vilniaus valstybinio archyvo. Rusų kalba, rankraštis, 2 lapai. Tekstas 1-3 puslapiuose.

    Vilnius, 1901 m.

  • Akvarelė

    Akvarelė, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Akvarelė šventyklos su arabiškais įrašais. XIX a. pab. – XX a. pr. Šventyklos pastato planas. Brėžinys atliktas ant rusvo popieriaus tušu. Lapo centre – simetriškas pastato planas. Linijos nubraižytos juodu tušu, paspalvintos akvarele šiltais ir šaltais pilkos spalvos pustoniais. Dešiniam apatiniam lapo kampe yra įrašai arabiškais rašmenimis juodu rašalu.

  • Akvarelė

    Akvarelė, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Akvarelė šventyklos su arabiškais įrašais. Pastato interjero detalė. XIX a. pab. – XX a. pr.

     Rėžinys atliktas ant rusvo popieriaus pieštuku ir juodu tušu. Spalvintas akvarele. Brėžinys simetriškas, atvaizduotas interjero dekoravimas mozaika augaliniais ir geometriniais motyvais. Viršuje, kairiame kampe, reljefinis popieriaus gamintojo įspaudas, kurio centre atvaizduotas plaktukas, aplink užrašai: „SCHOELLERSHAMER“ ir „SCHUTZMARKE“. Lapo apačioje, dešinėje parašas arabiškais rašmenimis juodu rašalu.

  • Albarelas

    Albarelas, XVII a. pab.

    Albarelas. Vakarų Europa, Italija?, XVII a. pab. - XVIII a. pr. Keraminis vaistinės indas, skirtas laikyti vaistinius tepalus ar cheminius tirpalus, cilindro formos su siauresniu kakleliu. Pagamintas iš fajanso, priekinėje sienelėje mėlynos glazūros herbo skydas, padalintas į keturis laukus, kuriuose yra po kryžių. Skydą puošia kartušas, kurio viršuje dvigubas patriarcho arba Laterano kryžius. Virš herbo kardinolo skrybėlė.

  • Albumas diagramų „Lietuva skaitlinėmis“

    Albumas diagramų „Lietuva skaitlinėmis“, XX a. 3 deš.

    Lietuvos Respublikos finansų ministerija

    Albumas diagramų „Lietuva skaitlinėmis“. Kietu viršeliu. Sudarytas iš 39 diagramų, kuriose pateikiama Lietuvos ūkio vystymosi statistika XX a. I p. Atspausdinta lietuvių, prancūzų ir anglų kalbomis.

  • Alebarda

    Alebarda, XVI a.

    Alebarda landsknechto. Šv. Romos imperija, XVI a. Alebardos antgalis kaltas iš vieno metalo lapo, perlenkto suformuojant įmovą. Įmova viršuje pereina į suploto rombo formos pjūvio smaigalį. Kirvis trapecijos formos, siaurėjantis prie pagrindo, su beveik tiesiais ašmenimis. Kablys kitoje antgalio pusėje trikampis, su galąstais kraštais. Apačioje, antgalis baigiasi dviem langetais, kuriais pritvirtintas prie šešiakampio medinio koto. Kotas baigiasi įkaltu į jo galą keturkampiu smaigu, skirtu įsmeigt alebardą į žemę, atremiant kavalerijos atakas. Smaigą prilaikiusio apkausto nebėra. Kotas pagamintas vėliau, negu antgalis.

  • Alebarda

    Alebarda, XVII a.

    Alebarda su smaigaliu –  flambergu. Vakarų Europa, XVII a. Alebardos antgalis surinktas iš kelių atskirų elementų. Smaigalys banguotas, flambergo tipo, su "ausimis" apačioje. Žemiau ausų smaigalys apvalus, profiliuotas, pereinantis į kvadratinį ornamentuotą pagrindą, kurio kairėje įmuštas alebardą nukalusio meistro ženklas. Pagrinde stačiakampė išpjova į kurią įstatyti vientisą detalę sudarantys kirvis ir kablys. Žemiau antgalis šonuose pereina į du ilgus langetus.  Dar du nesujungti su antgaliu langetai saugo kotą iš kitų pusių. Kirvis ažūrinis, puoštas geometriniais ornamentais. Geležtė pusmėnulio formos, prie pagrindo siaurėjanti, kraštai banguoti. Kablys taip pat ažūrinis, viršuje atkirsta ir užriesta dekoratyvinė "atauga". Antgalis užmautas ant šešiakampio medinio koto ir pritvirtintas kiaurai einančiomis kniedėmis, bei prikaltas vinimis per skylutes langetuose. Koto galas nusmailintas ir apkaltas geležimi. Kotas pagamintas vėliau, negu antgalis.

  • Alebarda

    Alebarda, XVI a. pab. – XVII a. pr.

    Alebarda su dviem kabliais. Šv. Romos Imperija. XVI a. pb.- XVII a. pr. Alebardos smaigalys ilgas, rombo pjūvio, apačioje pereinantis į stačiakampį pagrindą, toliau pavirstantį trumpa įmova. Kirvis pusmėnulio su nukirstais galais formos, jo ašmenys giliai įgaubti, su išpjovomis išorinėje pusėje. Centre ir galuose išgręžta po 3 skylutes. Kabliai du, didesnis užlenktas žemyn, antrasis į viršų. Kairėje pusėje antgalyje įkaltas meistro ženklas. Apačioje antgalis baigiasi dviem šoniniais langetais, kuriais ginklo antgalis pritvirtintas prie medinio koto, po 7 vinis kiekvienoje pusėje.

  • Alebarda

    Alebarda, XVII a. pr.

    Alebarda su aplikacijomis puoštu kotu. Italija. XVII a. pr. Alebardos smaigalys plokščias, dviašmenis, primenantis kalavijo geležtę su "ausimis" apačioje. Smaigalis baigiasi dekoratyviniu rutuliuku, apačioje pereinančiu į stačiakampį pagrindą, kuris po to tokiu pačiu rutuliuku pereina į trumpą konuso formos įmovą su vertikaliai gofruotais šonais. Alebardos kirvis ir kablys ažūriniai, mitinių būtybių figūrų pavidalo. Kirvio ašmenys pusmėnulio formos, įgaubti, viršutinis galiukas nulaužtas. Antgalis buvęs dekoruotas graviruotais augaliniais ornamentais. Įmovos apačioje skersai prisuktas dar vienas kablys, aštuonbriaunis, su apvaliu profiliuotu galu, pritvirtintas kiaurai einančiu varžtu su gėlės pumpuro formos galvute. Alebardos antgalis užmautas ant medinio koto ir pritvirtintas dviem trumpais langetais, trimis kiaurai kotą einančiomis kniedėmis su aštuonbriaunėm galvutėm. 1/3 originalaus koto puošta žalvarinėmis heraldinėmis lelijomis ir gėlių žiedas. Žemiau žalvariniu žiedu ir keturiomis žalvarinėmis per jį perkaltomis vinimis prijungta naujai pagaminta koto dalis.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 416